„Mes vėl prarandame šiuolaikinės medicinos pasiekimus ir grįžtame į laikus prieš penicilino atradimą", -nurodė Infekcinės terapijos draugijos prezidentas Matiasas Plecas (Matthias Pletz).
Intensyviosios terapijos gydytojas profesorius Frankas Brunkorstas (Frank Brunkhorst) (Jenos universitetinė ligoninė) „Bild" patikslino, kad tai lemia dvi pagrindinės priežastys.
„Pirma, vis dar skiriama per daug antibiotikų, ypač - ambulatoriškai. Antra, dėl tarptautinių kelionių, kurios atsinaujino po koronaviruso pandemijos, pas mus atkeliauja daug atsparių mikrobų. Itin aukštais atsparumo rodikliais pasižymi mikrobai iš tokių šalių kaip Graikija, Portugalija, Turkija, Indija bei kitos Azijos šalys. Privalome perspėti žmones - jei kas nors iš atostogų parsiveš tokį mikrobą ir užkrės sergantį senelį, jo gyvybei gali kilti rimtas pavojus", - nurodė specialistas.
Straipsnyje pažymima, kad antibiotikai dažnai skiriami nekontroliuojamai ir kartais jie nėra būtini. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad iki 2050 m. daugiau nei 39 mln. žmonių visame pasaulyje gali mirti nuo antibiotikams atsparių mikrobų sukeltų infekcijų. Vien Europos Sąjungoje kasmet nuo atsparių patogenų sukeltų infekcijų miršta 35 tūkst. žmonių.
F.Brunkorsto teigimu, situaciją galėtų pakeisti esminiai pokyčiai vaistų gamybos srityje.
„Sugrąžinti antibiotikų gamybą į Vokietiją ir Europą yra viena svarbiausių politikų užduočių. Šiandien nebegaminame nė vieno produkto, viskas atkeliauja iš Indijos ar Kinijos. Mes tapome nuo jų priklausomi ir nebeturime kito pasirinkimo", - apibendrino jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą