Mokslininkų įspėjimas: nutukimas ir aukštas kraujospūdis drastiškai didina demencijos riziką

Kaip praneša dienraštis „The Washington Post“, remdamasis moksliniu žurnalu „Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism“, pagrindinis rizikos veiksnys yra ne pats nutukimas, o su juo susijęs ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas.

Specialistų vertinimu, pasaulyje yra daugiau nei 50 mln. žmonių, sergančių demencija. Antroji pagal paplitimą šios ligos forma – kraujagyslinė demencija, atsirandanti dėl smegenų kraujotakos sutrikimų. Tokie pokyčiai gali būti insulto arba lėto kraujagyslių irimo dėl hipertonijos, diabeto bei aterosklerozės pasekmė.

Kitaip nei Alzheimerio ligos atveju, kraujagyslinė demencija dažnai prasideda nuo vadinamųjų vykdomųjų funkcijų suprastėjimo. Žmogui tampa sunku planuoti, logiškai mąstyti, organizuoti veiksmus ir priimti sprendimus, o atminties problemos atsiranda vėliau. Be to, būklė gali blogėti staigiai, šuoliais.

Tyrimo metu mokslininkai ištyrė 504,4 tūkst. asmenų kraujo mėginius ir medicininius duomenis iš trijų biobankų – dviejų Danijos ir vieno Jungtinės Karalystės. Per stebėjimo metus kraujagyslinė demencija buvo nustatyta daugiau nei 5 500 dalyvių, Alzheimerio liga – 4 300, o išeminė širdies liga – beveik 60 tūkst. asmenų.

Analizė parodė, kad didelis kūno masės indeksas padidina kraujagyslinės demencijos riziką 50–60 procentų. Tačiau maždaug 18–25 proc. atvejų lemiamą vaidmenį vaidina būtent padidėjęs arterinis kraujospūdis, kuris vystosi dėl nutukimo ir palaipsniui pažeidžia smegenų kraujagysles.

Darbo autoriai pažymi, kad kol kas neįmanoma vienareikšmiškai teigti, ar nutukimo gydymas gali visiškai apsaugoti nuo demencijos. Visgi sukauptų duomenų jau pakanka, kad svorio mažinimas būtų rekomenduojamas kaip viena iš efektyvių kraujagyslių sutrikimų ir kognityvinių negalavimų prevencijos priemonių.