Naujausi vaistai gali išgelbėti gyvybes, tačiau pacientams jie – neprieinami

Kompensavimo vertinimui šiuo metu pateikta daugiau nei 70 naujų vaistų paraiškų. Pusė jų – gyvybiškai svarbūs, onkologinių ligų vaistai.

Vilnietis Saulius prisimena „juodą“ dieną, kai jo žmonai buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos krūties vėžys. Onkologinis susirgimas buvo retas – tokia ligos stadija diagnozuojama 6 proc. visų krūties vėžiu susergančių moterų.  

Naujausi ultragarso tyrimų rezultatai rodo, kad šiuo metu jokių ligos požymių nepastebima. Saulius įsitikinęs – tai gydymo inovatyviais vaistais rezultatas.

„Naujų vaistų dėka žmona gali gyventi visavertį gyvenimą. Dabar nesuprastumėte, kad ji serga onkologine liga“, – LNK žinioms sakė Saulius.

Į sudėtingos ligos gniaužtus jauna pora atsitiktinai pateko palankiu metu. 2017-aisiais, kai susirgo Sandra, Lietuvoje pradėti kompensuoti tuo metu naujausi, šios ligos gydymui reikalingi vaistai. Būtent juos kartu su kitomis naujausiomis gydymo priemonėmis gydytojai ir skyrė Sandrai.

Jei ne kompensacija, trijų savaičių vaistų kursas kainuotų apie 4 tūkst. eurų.

„Mums pasisekė, kad gavome naujausius vaistus. Sandros reakcija į juos buvo geriausia, kokios šioje situacijoje galima tikėtis. Mums tai prilygo stebuklui“, – sakė Sandros vyras.

Tačiau pasiseka ne visiems. Pacientus vienijančios organizacijos sako, kad pacientai kompensuojamų vaistų negauna, nes jų vertinimas stringa Vaistų kontrolės tarnyboje.

„Situacija Lietuvoje šiuo metu yra tikrai tragiška. Taip yra todėl, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nevykdo vienos iš pagrindinių savo funkcijų – naujų vaistų vertinimo“, – LNK žinioms teigė asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė.

Kai kurios paraiškos nenagrinėtos guli pusantrų metų,

„Tai reiškia, kad žmonės tiesiog žūsta“, – sakė I. Drėgvienė.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto gydytojos onkologės Editos Baltrukševičienės, pagal naujų vaistų prieinamumą Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungoje, o vidutinis laikas, per kurį naujas vaistas pasiekia pacientus – dveji metai.

Gydytojams skaudu žinoti, kad yra vaistų, kurie galėtų padėti ligoniui, tačiau vaistai nekompensuojami, o patiems ligoniams neįperkami.

„Nauji vaistai pagerina pacientų išgyvenamumą ir gydymo rezultatus, tačiau jų paskirti negalime, net jei esame Europos Sąjungos šalis ir vaistas registruotas Europos Sąjungoje“, – sakė. E. Baltrukševičienė.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovai teisinasi, kad trūksta darbuotojų.

„Turbūt patys blogiausi metai buvo 2021-ieji, kai per keletą mėnesių tarnybą paliko didžioji dalis šio skyriaus darbuotojų. Tada paraiškų vertinimas labai reikšmingai sustojo“, – sakė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Rugilė Pilvinienė.

Skyriuje buvo likę trys darbuotojai. Dabar čia dirba vienuolika žmonių, tačiau reikalingi dar bent penki.

„Taip, tai yra problema. Ją pripažįstu. Priimti nauji specialistai, todėl tikimės, kad ją pavyks išspręsti“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, susikaupusios paraiškos nebus išnagrinėtos greit.

„Ideali prognozė, jei paraiškas išnagrinėti pavyks iki 2023 metų vidurio. Tačiau nemanau, kad idealias prognozes įgyvendinsime taip sparčiai“, – sakė R. Pilvinienė.

Nekompensuojamus vaistus kai kurie pacientai perka už savo pinigus. Vėliau bando juos prisiteisti iš valstybės. Teigiama, kad viena vilnietė jau prisiteisė apie 30 tūkst. eurų, kuriuos išleido nekompensuotiems vaistams.

Pacientų atstovų teigimu, tokių pacientų gali atsirasti ir daugiau.

Valstybė patirs nuostolių, jeigu įsigalios teismų praktika, pagal kurią laiku gydymo negavę pacientai kompensavimą išsireikalaus per teismus“, – LNK žinioms sakė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Gediminas Žižys.