Naujausios mitybos tendencijos arba kodėl reikėtų rinktis būtent šią dietą?

Viduržemio jūros dietos pagrindą sudaro daugiausia augalinės kilmės produktai (nekrakmolingos daržovės, ankštiniai, vaisiai, riešutai), alyvuogių aliejus, todėl mityboje, paremtoje Viduržemio jūros dietos principais gausu antioksidantų, turinčių priešuždegiminį ir antimikrobinį poveikį bei stiprinančių imuninę sistemą.

Tokie mitybos principai padeda sumažinti riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ir užkrečiamomis ligomis. Tarp gyvulinės kilmės produktų pirmenybė teikiama žuviai ir jūros gėrybėms, paukštienai. Vengiama raudonos mėsos, perdirbtos mėsos gaminių, gyvulinės kilmės riebalų, saldžiųjų gazuotų gėrimų ir kepinių.

Dėl tokios elementarios kompozijos ir globalizacijos proceso, padedančio tapti prieinamu mitybos pasirinkimu visus metus daugelyje pasaulio regionų, Viduržemio jūros dieta lengvai pritaikoma bet kurioje geografinėje zonoje.

Vis dėlto Viduržemio jūros dieta iš tiesų apima ne tik maisto produktų kompoziją. Natūralu, kad Viduržemio jūros regione vietiniai maistu prie stalo dalijasi kartu su kitais – šeima, draugais, kolegomis.

Ne tik geru maistu, bet ir taure vyno, kuris yra sudedamoji Viduržemio jūros dietos dalis, todėl, kai keldami taurę vyno vienas kitam linkime „Į sveikatą!“, anot Viduržemio jūros dietą nagrinėjančių mokslininkų, prie sveikatos ir prisidedame.

Žinoma, vyno vartojimas turi būti saikingas ir neviršyti daugiau nei vienos taurės per dieną ribos. Bendri pietūs ar vakarienė šeimos rate Viduržemio jūros regione laikomi socialinio palaikymo ir psichologinio distreso sumažinimo šaltiniais.

Mažiau žinomas, bet ne mažiau svarbus Viduržemio jūros dietos aspektas yra bendruomeniškumas, bendrumas, bendravimas, t.y. socialinio kapitalo kūrimas ir palaikymas.

Mokslininkai sutinka su bendra išvada, kad Viduržemio jūros dieta ir tiesų yra Viduržemio jūros gyvensena, kai sveika mityba dera su harmoninga asmens vidine būsena, gerų emocijų dalijimusi su kitais, tarpusavio supratimu ir pagalba bendruomenėje.

Viduržemio jūros dieta yra neatsiejama nuo judėjimo ir fizinio aktyvumo, kuris yra ne tik sveikatos, bet ir gyvybės pagrindas.

Ne mažiau kaip pusvalandis per dieną suaugusiems ir valanda vaikams tokių fizinių veiklų, kurių metu sušylama, suprakaituojama, padažnėja kvėpavimas ir pulsas, ženkliai sumažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis.

Greitas, vaikščiojimas, bėgiojimas ristele, važiavimas dviračiu, judrieji žaidimai ir kitokios fizinės veiklos turėtų tapti neatsiejama kasdienybės dalimi.

Be naudos asmens fizinei ir psichologinei sveikatai, Viduržemio jūros mitybos principai taip pat dera su aplinkos tvarumo filosofija. Pavyzdžiui, gyvūninės kilmės produktai (pienas, kiaušiniai, mėsa ir žuvis) sudaro daugiau nei pusę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Jų gamybos procesas reikalauja didelių energijos resursų.

Mėsos produktų gamyba labiausiai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, gėlo vandens suvartojimo, o pieno produktų gamyba susijusi su dideliu energijos suvartojimu.

Tuo tarpu augalinės kilmės produktų, kurie sudaro Viduržemio dietos pagrindą, net ir perdirbtų, gamyba lyginant su gyvūninės kilmės produktų gamyba, susijusi su mažesne šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ir mažesniu gėlo vandens suvartojimu, o tai padeda saugoti ir žmonių, ir aplinkos sveikatą.

Įdomius faktus atskleidė naujausias Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkės Brigitos Miežienės mokslinis tyrimas, atliktas Lietuvos jaunų žmonių (18-36 metų) grupėje, finansuotas Europos socialinio fondo, analizuojantis mitybos ypatumus ir jos sąsajas su sociodemografiniais, psichologiniais, tarpasmeniniais ir su kitais sveikatai palankios elgsenos veiksniais.

Pirmiausiai, apie 60 proc. jaunų žmonių suvartoja pakankamai, t.y. apie 400 gr/dieną, daržovių, vos 27 proc. jaunų žmonių suvalgo bent 3 rekomenduojamus vaisius per dieną ar išgeria šviežiai spaustų vaisių sulčių. Tik apie trečdalį jaunų žmonių naudoja alyvuogių aliejų ir tik kas dešimtas bent triskart per savaitę valgo žuvį ar jūros gėrybes.

Mėsos vartojimo atžvilgiu, 74 proc. pirmenybę teikia paukštienai, taip prisidėdami prie sveikesnės mitybos. Tačiau 56 proc. renkasi perdirbtos mėsos gaminius ir greitą maistą, tiek pat jaunų žmonių išgeria saldžiųjų gazuotų gėrimų dažniau nei kartą per savaitę.

Iš 76 proc. apskritai vartojančių alkoholį, vos 30 proc. geria vyną, kuris yra Viduržemio jūros dietos sudedamoji dalis. Net 10 proc. jaunų Lietuvos žmonių alkoholį vartoja keldami riziką savo sveikatai.

Dažniau vyną geria moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir geriau vertinantys savo finansinę padėtį. Bendrai, vos 2-jų proc. jaunų žmonių mityba atitinka sveikos mitybos rekomendacijas, o prastai pagal jas maitinasi net 60 proc. jaunų žmonių.

Nustatyta, kad tie, kurie sveikiau maitinasi taip pat yra fiziškai aktyvesni ir nerūko. Nerūkantys sudaro 77 proc. jaunų žmonių populiacijos, o pakankamai fiziškai aktyvūs – 56 proc.

Tikimybę maitintis nesveikai didina patiriamas psichologinis distresas, kurį patiria net 44 proc. jaunų Lietuvos žmonių, ir mažina suvoktas šeimos palaikymas ir dalyvavimas įvairiose veiklose kartu su kitais žmonėmis.

Apskritai, didesnis jaunų žmonių socialinis kapitalas – šeimos palaikymas, socialinis pasitikėjimas, bendravimas, bendradarbiavimas, dalyvavimas socialinėse veiklose –  prisideda prie sveikatai palankesnės mitybos ir netiesiogiai, o būtent per psichologinio distreso mažinimą.

Savo mitybos atitikimą Viduržemio jūros dietos rekomendacijoms galite pasitikrinti lentelėje žemiau:

 

 

Alyvuogių aliejus

≥4 šaukštai per dieną

Daržovės, įskaitant užkandžius ir garnyrą

≥400 gr. per dieną

Vaisiai (ir/arba natūralios vaisių sultys (stiklinėmis))

≥3 vnt. per dieną

Raudona mėsa ar perdirbti mėsos produktai (kumpis, dešra ar kt.)

Ne daugiau 100 gr. per dieną

Sviestas, margarinas ar grietinėlė

<12 gr. per dieną

Saldieji ir gazuoti gėrimai

Ne daugiau 1 gėrimas per dieną

Vynas

1 taurė (150 gr.) per dieną (bet ne daugiau)

Ankštinės daržovės

≥450 gr. per savaitę

Žuvis arba jūros gėrybės

300-450 gr. žuvies ar jūros gėrybių per savaitę

Konditeriniai gaminiai (tortai, pyragaičiai, sausainiai)

<3 kartus per savaitę

Riešutai

≥90 gr. per savaitę

Pirmenybė vištienai, kalakutienai, triušienai, o ne kiaulienai, jautienai ar perdirbtos mėsos gaminiams

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder