Ne tik atminties praradimas: ekspertai įvardijo tris paslėptus demencijos požymius, kurie dažnai ignoruojami

Demencija – tai kognityvinių funkcijų sutrikimo sindromas, dažnai siejamas su atminties praradimu ir sąmonės aptemimu. 

Naujausi tyrimai rodo, kad ši progresuojanti liga pažeidžia eilę organizmo sistemų, kurių veikla, iš pirmo žvilgsnio, visiškai nesusijusi su atminties problemomis. Apie tai rašo „Daily Express“.

Ankstyvieji demencijos simptomai dažnai painiojami su įprastais senėjimo požymiais, todėl dauguma žmonių juos tiesiog ignoruoja. 

Tačiau specialistai pažymi: jei tam tikri keisti pasireiškimai pasitaiko itin retai, tai gali būti norma, tačiau jų sistemiškumas yra pavojaus signalas. 

Organizacijos „Alzheimer’s Research UK“ tyrime raginama būti atidiems sau ir artimiesiems. Pabrėžiama, kad jei problemos kyla nuolat, būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

1. Rizikingi sprendimai

Pasak „Alzheimer’s Research UK“, Alzheimerio liga ir kitos demencijos rūšys gali pažeisti kaktines smegenų skiltis. Būtent ši sritis atsakinga už kritinį mąstymą, sukčiavimo atpažinimą ir gebėjimą vertinti savo veiksmų pasekmes.

Dėl to ankstyvose ligos stadijose žmonės dažnai pradeda priimti rizikingus ar nelogiškus sprendimus, kurie anksčiau jiems nebuvo būdingi. Tai kelia tiesioginę grėsmę jų finansiniam stabilumui ir saugumui. Be to, ligoniai gali pamažu apleisti buitį, nustoti rūpintis namų švara ar asmenine higiena.

Tuo pat metu Alzheimerio asociacijos specialistai pastebi: pavienės klaidos, pavyzdžiui, laiku neapmokėta sąskaita, paprastai yra tik natūralaus senėjimo, o ne ligos požymis.

2. Socialinė izoliacija

Kai žmogui tampa sunku parinkti žodžius arba prisiminti pažįstamų vardus, bendrauti su kitais darosi vis sudėtingiau. Bijodami suklysti ar patekti į nepatogią situaciją, sergantieji demencija dažnai užsidaro savyje ir pradeda vengti susitikimų su draugais ar įprastų pramogų.

Taip pat asmeniui gali tapti sunkiau sekti greitus pokalbius ir būti triukšmingoje aplinkoje. Tai gali pasireikšti ir tuo, kad žmonėms darosi sunku domėtis savo hobiais ar stebėti mėgstamas sporto komandas.

Visgi, Alzheimerio asociacijos duomenimis, laikui bėgant yra normalu kartais jausti abejingumą šeimos ar socialiniams įsipareigojimams.

3. Regėjimo problemos

Demencija gali sukelti regėjimo problemų ir paveikti tai, kaip žmogus suvokia aplinką. Dėl to tampa sunku skaityti, vairuoti automobilį, skirti spalvas arba teisingai nustatyti atstumą iki daiktų.

Liga taip pat gali pasireikšti neteisingu laiptų ar šaligatvio bortelių įvertinimu, kas paprastai nesukeldavo problemų. Tačiau ekspertai pažymi, kad eilė regėjimo pokyčių taip pat gali būti susiję su tipinėmis amžiaus problemomis, pavyzdžiui, katarakta.

Medikai skaičiuoja daugiau nei 100 demencijos rūšių, ir kiekviena iš jų pasireiškia individualiai. Remiantis Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) informacija, pirmieji pavojaus signalai, atsirandantys dar prieš oficialią diagnozę, dažniausiai būna:

atminties spragos;

gebėjimo susikoncentruoti praradimas;

sunkumai atliekant įprastus buities darbus;

sunkumai parenkant žodžius pokalbio metu;

staigūs nuotaikos pokyčiai;

dezorientacija laike ar erdvėje (kai žmogus pamiršta datą arba nesupranta, kur tiksliai yra).

Jei pastebėjote sau ar savo artimiesiems šiuos simptomus – jums vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.