Ne tik ką valgote, bet ir kada: viena paprasta 10 valandų taisyklė gali apsaugoti jūsų širdį

Ilgainiui nekontroliuojamas gliukozės lygis pažeidžia kraujagysles ir nervus, atsakingus už širdies darbą, todėl jo reguliavimas tampa gyvybiškai svarbus.

10 valandų langas: paprastas pokytis su didele galia

Žurnale „Cell Metabolism“ paskelbti tyrimai rodo, kad organizmo reakciją į maistą lemia ne tik produktų sudėtis, bet ir valgymo trukmė bei paros metas. Taikant laiko riboto valgymo (angl. Time-Restricted Eating – TRE) metodą, pasiekiami džiuginantys rezultatai:

Kardiometabolinė nauda: Valgymas per 10 valandų langą padeda vienu metu sumažinti cukraus kiekį kraujyje, stabilizuoti kraujospūdį ir optimizuoti cholesterolio lygį.

Įgyvendinimo schema: Dalyviai, siekdami šio tikslo, pusryčius atidėjo 1–2 valandomis, o vakarienę paankstino panašiu laiku. Pavyzdžiui, pradėjus pusryčiauti 9.00 val., paskutinis dienos valgymas užbaigiamas iki 19.00 val.

Tyrėjai nepastebėjo jokio neigiamo poveikio dalyvių sveikatai, priešingai – nurodė pagerėjusią gyvenimo kokybę.

Biologinis laikrodis ir medžiagų apykaita

Kiekvienas žmogus turi vidinį biologinį laikrodį, kuris diktuoja, kada organizmas efektyviausiai apdoroja maistines medžiagas. Mokslininkai pabrėžia, kad daugumos žmonių medžiagų apykaita geriausiai veikia nuo vidurdienio iki vėlyvo ryto.

Vėlyvo valgymo pavojai: Maitinimasis vėlai vakare didina alkio jausmą ir mažina leptino (sotumo hormono) kiekį kraujyje. Tai verčia organizmą taupyti energiją ir kaupti riebalus.

Genų raiška: Vėlyvas valgymas keičia genų veiklą taip, kad skatinamas riebalinio audinio kaupimasis, o tai tiesiogiai didina nutukimo riziką.

Energijos sąnaudos: Maistas, suvartotas prieš miegą, apdorojamas lėčiau, todėl sudeginama mažiau kalorijų lyginant su ankstesniu maitinimosi grafiku.

Ateities rekomendacijos: mažiau apnašų arterijose

Mitybos specialistai prognozuoja, kad ateityje valgymo pertraukų ir laiko rekomendacijos taps standartine prevencine priemone. 

Ribotas valgymo laikas ne tik padeda numesti svorio, bet ir stabdo apnašų kaupimąsi arterijose, o tai yra tiesioginis būdas sumažinti infarkto ar insulto tikimybę.

Šaltinis: Žurnalas „Cell Metabolism“ / NBC News / Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenys