Parlamentarių Agnės Bilotaitės ir Jurgitos Sejonienės iniciatyva surengtoje diskusijoje kartu su medikais, teisininkais ir priežiūros institucijomis ieškota sprendimų, kaip keisti dabar galiojančią tvarką, kad būtų išvengta itin skaudžių nelaimių ateityje.
Paskatino asmeninė patirtis
Vis daugėjant istorijų apie skaudžiai pasibaigusias pramogas ant batutų, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė surengė tarpinstitucinį pasitarimą „Pramogos ant batutų: kaip užtikrinti vaikų saugumą?“. Jame buvo aptarti pramogų veiklos su batutais teisinio reguliavimo, kontrolės ir saugumo užtikrinimo klausimai.
Inicijuoti diskusijas paskatino ir vidaus reikalų ministrės šeimos patirtis. Prieš mėnesį socialiniuose tinkluose A.Bilotaitė pasidalino jautria žinute: „Batutai yra tapę neatsiejama mūsų vaikų gimtadienių ir laisvalaikio dalimi. Mūsų Benukui tai turėjo būti graži gimtadienio šventė su draugais ir batutu. O nutiko taip: dvi operacijos, dvi paros reanimacijoje, lūžusi ranka, pažeista arterija. Laukia ilgas gijimas. Mes gavome skaudžią pamoką – daugiau niekada jokių batutų.
Teko girdėti apie traumas, kurias vaikai patiria taip pramogaudami. Bet juk visada galvoji, kad tavo vaikams taip nenutiks. Kad pripučiami batutai nėra tokie pavojingi.“
Ministrės teigimu, tai buvo skaudi pamoka, privertusi ieškoti sprendimų, kaip ateityje užkirsti kelią panašioms nelaimėms. „Su šeima nusprendėme pasidalinti skaudžia patirtimi, nes suprantame, kaip svarbu yra informuoti ir šviesti visuomenę, įspėti, kad batutai yra pavojingas pramoginis objektas“, – akcentavo ji.
Savaitgaliais traumų patrigubėja
Santaros klinikų vaikų ortopedas traumatologas Šarūnas Bernotas pasidalijo skaudžia statistika: „Per parą turime apie dešimt sužalotų vaikų. Savaitgaliais per dieną atvyksta ir iki 25 vaikų. Nukenčia tiek 3-4 metų mažyliai, tiek paaugliai. Daugiausiai lūžta rankos, kojos, patiriamos įvairios minkštųjų audinių traumos. Traumos dažnai pakankamai sunkios, reikalaujančios operacinio gydymo, po to – ilgos reabilitacijos.“
Gydytojo kolega iš Klaipėdos vaikų ortopedas traumatologas Mindaugas Gružauskas pridūrė, kad vasarą batutuose traumuotų vaikų skaičius yra lygus elektriniais paspirtukais važiavusių ir susižalojusių vaikų skaičiui. „Tai yra vienareikšmiškai nesaugi laisvalaikio leidimo forma. Šokinėjimas ant batuto turbūt yra atskira akrobatikos šaka, reikalaujanti specialaus fizinio pasirengimo bei įgūdžių. Tai galima būtų palyginti ir su šuoliais į vandenį nuo tramplyno: negalima teigti, kad šokti visiškai nesaugu, bet tai reikalauja specialaus pasiruošimo“, – teigė gydytojas.
Anot jo, bendrojo fizinio pasirengimo neturintys vaikai negeba valdyti kūno ir krenta visu svoriu, todėl neretai patiria itin sunkius sužalojimus. „Visiškai saugaus šokinėjimo neįsivaizduoju. Tikrai šimtu procentų neapsaugo net apsaugos, nors jos paprastai niekada ir nenaudojamos“, – apgailestavo M.Gružauskas.
Informacija pasimeta
Problemos aktualumą patvirtino ir sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius: „Traumų, patiriamų batutų pramogų parkuose ar namuose šokinėjant ant batuto, skaičius yra tikrai didelis. Jeigu 2014 metais buvo fiksuojama devyniolika tokių traumų per metus, pernai jų fiksavome jau beveik tūkstantį. Akivaizdu, kad būtina ieškoti sprendimų.“
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad atskirą dėmesį reikėtų skirti instruktažui.
„Gaila, bet dabar po instrukcijomis tik greituoju būdu sudedami parašai. Vis dėlto svarbu, kad suaugę žmonės, kurie leidžia savo vaikams užsiimti šia potencialiai žalinga pramoga, grėsmes vertintų atsakingai“, – teigė J.Sejonienė.
„Jeigu jūs ateinate į pramoginį šaudymą, nepaisant to, kad pasirašėte po taisyklėmis, yra instruktorius, kuris parodo, kaip elgtis su ginklais, o bešaudant dar ir stovi šalia. Žinoma, pavyzdys skamba dramatiškai, bet reikia suprasti, kad vaikai – pažeidžiamiausia grupė. Maža to, gyvename perteklinės informacijos amžiuje. Reikėtų susimąstyti, kaipgi tą informaciją pateikti, kad ji būtų suprantama ir prieinama paprastam vartotojui“, – pastebėjimais diskusijoje dalijosi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Goda Aleksaitė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad trūksta ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. „Prisiimkime tą kaltę ir pareigą daugiau bendrauti. Kol kas mes negauname jokio duomenų srauto. Vadinasi, kai atliekame rizikos vertinimą, šis produktas, deja, į patikrinimų planus nepatenka. Kita vertus, žmonės dažniau perka ne patį produktą, bet paslaugą – nuomoja batutus. Tačiau per penkerius metus skundų dėl netinkamai suteiktos paslaugos skaičius nesiekia nė dešimties“, – pasakoja G.Aleksaitė.
Trūksta tėvų atsakomybės
Pasitarime dalyvavo verslininkų pora iš Palangos Julija ir Jonas Garoliai. Jie pajūryje vadovauja didžiuliam pripučiamų batutų ant vandens kompleksui, kuriame per metus apsilanko per penkis tūkstančius lankytojų. Pora dalijosi gerąja patirtimi, kaip pavojingą pramogą paversti maksimaliai saugia.
„Mūsų parke visuomet budi du gelbėtojai iš Palangos gelbėjimo stoties, kad, nutikus incidentui, iškart būtų suteikta pirmoji pagalba. O ir visi mūsų darbuotojai yra praėję pirmosios pagalbos kursus. Kartą dar nė nenuėjusi iki batutų nualpo mergaitė. Mūsų darbuotojas pradėjo gaivinimą, tada pribėgo gelbėtojas ir buvo išgelbėta gyvybė“, – patirtimi dalijosi J.Garolienė.
„Patys turime vaikų, dėl to stengiamės viską padaryti maksimaliai saugiai, kad ir du mūsų mažamečiai ten galėtų pramogauti. Nuolat patys einame ant batutų, prižiūrime, kad jie visuomet būtų tvarkingi“, – žmonai antrino J.Garolis.
Verslininkai teigia reikalaujantys, kad tėvai ar globėjai į kliūčių ruožą eitų drauge su mažamečiais. Vaikų nuo dvylikos metų amžiaus tėvai prašomi atžalas prižiūrėti nuo kranto. „Deja, devyniasdešimt procentų tėvų to daryti nenori. Norėtųsi paprašyti tėvelių atsakingiau žiūrėti į vaikų priežiūrą. Dar geriau, jei tėvai eitų su vaikais, kartu pramogautų ir puikiai praleistų laiką“, – patarė J.Garolienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą