„Nepamirštame nė vieno, tik prašome kantrybės ir supratimo“

Visą parą dirbančiame Priėmimo skyriuje skubią pagalbą teikia ir konsultuoja įvairių sričių gydytojai, atliekami reikalingi tyrimai. Pacientams, į Priėmimo-Skubios pagalbos skyrių atvežtiems greitosios medicinos pagalbos tarnybų ar atvykusiems patiems, ligoninė užtikrina, suteikia ir organizuoja būtinąją (pirmąją ir / ar skubią) medicinos pagalbą.

KUL Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Stanislovas Petreikis akcentuoja, kad šiame skyriuje teikiant pagalbą prioritetas teikiamas pačios sunkiausios būklės pacientams. Todėl pacientų aptarnavimo trukmė labai priklauso nuo tuo metu skyriuje esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus.

„Į Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos tarnybos atveža pačios sunkiausios būklės pacientus.

Būna atvejų, kad mūsų skyriuje šie asmenys gaivinami, jiems suteikiama gyvybines funkcijas užtikrinanti pagalba ir jie perkeliami tiesiai į Reanimacjos ir intensyvios terapijos skyrių“, - pasakojo S. Petreikis ir pridūrė, kad daugumą paslaugų Klaipėdos universitetinė ligoninė teikia vienintelė Klaipėdoje, todėl pacientai priimami visą parą visomis savaitės dienomis, pavyzdžiui, krūtinės chirurgija, veido žandikaulių chirurgija, akušerija, infekcinės ligos ir kita.

Kasdieniai ir „kovidiniai“ rūpesčiai

KUL Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje dirba apie 70 darbuotojų, įskaitant ir pagalbinius darbuotojus.

Vienoje pamainoje vidutiniškai dirba apie 10 žmonių. Konsultuoja vidaus ligų, akių ligų, neurochirurgijos, LOR, traumatologijos, ginekologijos, urologijos, onkologijos ir kitų sričių specialistai, dirba slaugytojų ir pagalbinio personalo komandos.

Chirurgai ir traumatologai dažniausiai gydo ūmias chirurgines ligas, traumas ir politraumas, pasitaiko ir sezoninių traumų, kurių būtų galima išvengti. 

„Sezoniškumą labai jaučiame, kai pagerėja orai. Pradeda žmonės daugiau darbuotis soduose, padaugėja susižalojimų įvairiais įrankiais, pjūklais, žoliapjovėmis. Taip pat padaugėja traumų paspaudus šaltukui, ne visi saugosi, padaugėja griuvimų.

Dar yra mūsų „draugai“ paspirtukai, kurie yra traumatologų darbdaviai. Nukritus nuo paspirtukų, tiek paprastų, tiek elektrinių, būna ir labai sudėtingų traumų, rimtų lūžių, ypač jei žmonės ant paspirtuko važiuoja dviese.

Taip pat vasarą dėl karščio bangų paūmėja ir kardiologinės ligos. Bet tie žmonės vasarą būna užsiėmę, dirba soduose, daržuose, neleidžia sau sirgti, o rudenį ar žiemą juos jau atveža su užleistomis problemomis", - pasakojo Priėmimo skyriuje dirbantys medikai Rūta Juškaitė ir Artūras Siaurys.

Kai kuriais atvejais - pirmiau pas šeimos gydytojus

Didžiąją dalį pacientų į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atveža greitosios pagalbos tarnybos, tačiau žmonės taip pat gali kreiptis ir patys.

„Sulaukiame pacientų iš visos apskrities, ir ne tik. Atvažiuoja ir žmonės, pavyzdžiui, iš Raseinių, iš Kauno. Žmonės turi teisę rinktis gydymo įstaigą ir važiuoja ten, kur kada nors jiems teko gydytis, kur gydėsi koks nors pažįstamas ar giminaitis ir pasidalijo teigiamais atsiliepimais“, - pasakojo ligoninės darbuotojai.

Prof. habil. dr. Vinsas JANUŠONIS, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje yra suburtas kompetentingas, nuolat tobulėjantis personalas, gebantis pacientams teikti kokybiškas paslaugas. Nors kartais šio skyriaus darbuotojų darbas atrodo nematomas, tačiau jis - itin reikšmingas.

Tačiau medikai pripažįsta, kad kone pusė į Priėmimo skyrių atvykstančių žmonių turėtų kreiptis į savo šeimos gydytojus, tačiau dėl nežinojimo arba nenorėdami laukti vizito jie važiuoja į ligoninę.

Pasak S. Petreikio, dabar didžiausia problema yra „kovidiniai“ pacientai - prasidėjus karantinui lėtinėmis ligomis sergantys pacientai vengė kreiptis pagalbos ir jų problemos dar labiau paaštrėjo.

Dažniausios terapinio profilio problemos, dėl kurių žmonės kreipiasi pagalbos, yra galvos svaigimas, padidėjęs kraujo spaudimas, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, skausmai širdies plote. Kreipiamasi ir dėl karščiavimo.

„Tų, kurie atvyksta su tokiomis problemomis, pirmasis skundas yra tai, kad jie nepatenka pas šeimos gydytojus. Nuo to viskas ir prasideda. Mes, priėmę tokius pacientus, turime padaryti tyrimus ir išsiaiškinti, kas žmogui buvo iki tol, kas yra dabar, kas bus, kai mes jį išleisime į namus.

Kadangi mūsų skyriuje teikiama skubi pagalba, o kiekvienam žmogui atrodo, kad jo problema yra pati svarbiausia, tad jie ir važiuoja pas mus, ir nori būti skubiai apžiūrėti“, - kasdienybę dėstė Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas.

S. Petreikio teigimu, tokios problemos yra būdingos lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, tai tikrai nėra skubios pagalbos reikalaujančios situacijos.

Pavyzdžiui, padidėjęs kraujo spaudimas tikrai neatsiranda per dieną ir žmogus turi daug laiko kreiptis į šeimos gydytoją, vos pajutęs pirmuosius simptomus: „Svarbu įsisąmoninti, kad skubios pagalbos nereikia, kai yra jau savaitę besitęsiantis neaiškus skausmas. O jei šeimos gydytojas atostogauja, tikrai yra jį pavaduojančių gydytojų.“

Kuo skiriasi skubi ir būtinoji pagalba?

Priėmimo skyriuje dirbanti vidaus ligų gydytoja R. Juškaitė atkreipė dėmesį, kad dažnai žmonės nesupranta, kas yra skubi, kas - būtinoji pagalba bei dėl kokių būklių derėtų kreiptis į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių bei kokios yra skubiosios medicinos pagalbos kategorijos.

„Būtinoji pagalba yra reikalinga tada, kai, nesiėmus veiksmų, per valandą dvi gali grėsti pavojus gyvybei. Skubi pagalba teikiama vienos dviejų dienų laikotarpiu, tai gali padaryti ir šeimos gydytojas. Pavyzdžiui, alergija įgėlus vabzdžiui, kai sutinsta koja.

Tai skubi pagalba esant vietinei alerginei reakcijai. Būtinoji pagalba įgėlus vabzdžiui būtų tada, kai žmogus pradeda dusti, krenta kraujo spaudimas. Tačiau pas mus žmonės atvažiuoja abiem atvejais“, - paaiškino R. Juškaitė.

Neišvengiamai tenka laukti atvykusiems į skyrių, kai būtinoji pagalba jiems nėra reikalinga. Būna ir tokių atvejų, kad jaunuoliui dvi dienas skauda galvą, jis jokių vaistų nuo skausmo negeria, nes nežino, kodėl jam skauda, ir dėl to važiuoja į ligoninę. Chirurginio profilio problemos taip pat būna įsisenėjusios.

Pavyzdžiui, atvyksta pilvo skausmu besiskundžiantis žmogus, kuris skausmą kentėjo visą savaitę, arba prieš kelias dienas nesunkią traumą patyręs žmogus, taip pat delsęs kreiptis pagalbos. Yra buvę atvejų, kai žmogus, būdamas užsienyje, pasitempė koją, o po savaitės grįžęs į Lietuvą kreipėsi į Priėmimo skyrių. Tačiau tai ne šio skyriaus, o šeimos gydytojų kompetencija.

Kolegei antrino gydytojas traumatologas A. Siaurys.

Pasak jo, žmonės, kurie atvyksta į Priėmimo skyrių, turi suvokti, kad yra skubių ir labai skubių pacientų, pavyzdžiui, didelės politraumos, gamybinės traumos.

„Esant tokiems atvejams visas darbas skyriuje stoja, nes visas personalas susitelkia į tokius ligonius. Tie, kurie laukia, kartais nenori suprasti, kodėl pirmenybė teikiama ne jiems. Sunkių ligonių žmonės nemato, nes laukia laukiamajame, o to, kas vyksta už uždarų durų, jie nemato“, - pabrėžė A. Siaurys.

Pašnekovai prisiminė ne vieną situaciją, kai darbas sustojo atvežus ypač sunkiai nukentėjusius žmones, pavyzdžiui, vienu metu atvežti 7 pacientai iš autoįvykio arba nukentėjusieji po sprogimo gamykloje. Tokiu atveju pirmenybė neabejotinai teikiama sunkias traumas patyrusiems žmonėms.

„Žinoma, žmonės skausmą vertina subjektyviai - vienam be galo skauda susimušus pėdą, o kitam net atviras lūžis neatrodo baisiai. Visi, kurie atvažiuoja, galvoja tik apie save.

Mes turime galvoti apie penkis žmones vienu metu. Niekas žmonių nepamiršta, tiesiog yra eilė, sudaroma pagal nustatytas skubios pagalbos teikimo kategorijas. Be to, žmonėms skyriuje daugiausia tenka laukti ne apžiūros, bet tyrimų rezultatų, vaistų poveikio, gydytojo specialisto konsultacijos. Jei specialistas yra užimtas kitame skyriuje, pavyzdžiui, operuoja, reikia laukti“, - sakė R. Juškaitė.

KUL Priėmimo skyriaus personalas visų čia atvykstančių žmonių prašo kantrybės.

„Tikrai nė vienas nebus pamirštas, visiems bus suteikta pagalba. Pacientai ir jų problemos skirtingi, stengiamės juos įvertinti pagal pagalbos poreikį, kad sunkiausiems pacientams pagalba būtų suteikta pirmiausia.

Kai netenka kantrybės, žmonės ima pykti, triukšmauti, tai veikia personalo darbą. Pacientų pyktis išbalansuoja mūsų darbą ir tada nebegalime susikaupti, sulėtėja darbas. Nuoširdžiai prašome supratingumo ir kantrybės“, - sakė kalbinti medikai.

Slaugytojos susikalba ir be žodžių

Priėmimo skyriaus vyresnioji bendrosios praktikos slaugytoja Vida Stuopelienė pasakojo, kad slaugytojų darbas šiame skyriuje tikrai sudėtingas.

„Niekada nežinai, kas atsitiks, kur reikės bėgti, ką padaryti. Situacijos pasitaiko neeilinės. Nors dirbu 20 metų, bet nuolat vis atsitinka kažkas naujo. Darbas šiame skyriuje yra sunkus emociškai, nes daugiausiai bendraujame su pacientais, reikia juos nuraminti, išklausyti, nors ir ne visada galime skirti kiekvienam daug laiko.

Mes pasitinkame pacientus, nurodome, kur jiems prisėsti ar atsigulti. Atliekame procedūras, suleidžiame vaistus, nuraminame, supažindiname su priėmimo tvarka, pasakome, kiek laiko reikės palaukti, paimame mėginius tyrimams, jei pacientas guldomas į ligoninę, palydime juos į skyrių“, - kasdienybės darbus vardijo V. Stuopelienė.

Ji pasidžiaugė, kad slaugytojų kolektyvas Priėmimo skyriuje dirba nemažai metų, kaita yra maža.„Žinoma, iškyla visokių situacijų, bet sugebame susitvarkyti. Jei viena atlieka kokią nors procedūrą, kitos jau žino, kas bus po to, ką reikės daryti, galime pradėti ruoštis. Kartais net be žodžių susikalbame, užtenka žvilgsnio - esame tiek susidirbusios“, - šyptelėjo V. Stuopelienė.

Labai dėkoju už kantrybę ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus personalui. Čia dirbantieji - nuostabūs profesionalai, nors jų darbas ir itin sunkus. Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medikų dėka jaučiausi globojama, apgaubta šiluma ir gavau kvalifikuotą pagalbą. Didžiulė pagarba Jūsų ypatingam kolektyvui. L. J.

Skubioji medicinos pagalba skirstoma į keturias kategorijas.

1 kategorija

Pagalba turi būti pradėta teikti nedelsiant, tuo pat metu vertinant paciento būklę ir atliekant gydymo veiksmus

Esamas ar gresiantis širdies ir / ar kvėpavimo sustojimas; pacientas po gaivinimo; kvėpavimo dažnis mažiau nei 10 kartų/min. arba daugiau nei 29 kartai/min.; sistolinis arterinis kraujo spaudimas yra mažesnis nei 90 mmHg; sąmonės praradimas ir nereagavimas į skausmą; stebimi viso kūno traukuliai; intraveninis medikamentų arba narkotikų perdozavimas su hipoventiliacija ir hemodinamikos sutrikimu.

2 kategorija

Skubi pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 10 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą

Ūmus, gyvybei grėsmingas kvėpavimo ir / arba kraujotakos sutrikimas; ūmus iki 48 val. atsiradęs širdies ritmo sutrikimas; ūmus didelio kraujo kiekio netekimas; labai stiprus, nepakeliamas skausmas dėl įvairių priežasčių, kai skausmo intensyvumas vertinamas 9-10 balų pagal dešimties balų skalę; hipoglikemija arba hiperglikemija; mieguistumas, sulėtėjusi reakcija dėl bet kokios priežasties; karščiavimas, kai įtariamas sepsis arba karščiavimas daugiau nei 38 laipsniai nepraeinantis nuo medikamentų ilgiau 24 valandų; bendras kūno atšalimas, kai temperatūra mažiau nei 36 laipsniai; rūgščių ar šarmų patekimas į gleivines ir į akis; sunki trauma; didelio raminamųjų medžiagų kiekio suvartojimas ar kitos kilmės toksinių medžiagų suvartojimas, kitas, gyvybei pavojingas apsinuodijimas; gyvybei pavojinga alerginė reakcija; psichikos ir elgesio sutrikimai (agresija arba smurtas, keliantys grėsmę pačiam pacientui ir aplinkiniams; intensyvus psichomotorinis sujaudinimas, kai reikalingas fizinis asmens laisvės suvaržymas dėl grėsmės sau ar aplinkiniams).

3 kategorija

Ne vėliau kaip per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą

Hipertenzinė krizė su greitai progresuojančiais objektyviais širdies-kraujagyslių ir/ar centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiais; vidutiniškai sunkus nukraujavimas dėl bet kokios priežasties; mieguistumas, sulėtėjusi reakcija dėl bet kokios priežasties; dusulys; besikartojantys traukuliai, užfiksuoti kelių valandų (iki 12 val.) laikotarpiu; besikartojantis vėmimas ir/ar viduriavimas su sistemine intoksikacija; ūmi dehidratacija; galvos trauma su trumpalaikiu sąmonės netekimu; stiprus skausmas, išskyrus danties skausmą, vertinamas 6-8 balais pagal dešimties balų skalę, kai reikia skubaus nuskausminimo; ūmi židininė neurologinė simptomatika; galūnės trauma su kraujotakos sutrikimu; psichikos ir elgesio sutrikimai (mėginimas nusižudyti ar tokio poelgio grėsmė; ūmios psichozės; sunki psichologinė trauma, dezorganizuojanti elgesį; sunki depresija; ryškus psichomotorinis sujaudinimas); kiauryminis akies sužalojimas.

4 kategorija

Ne vėliau kaip per 60 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą

Šlapimo sulaikymas, anurija, dializuojamo paciento komplikacijos; sunki abstinencijos būklė, galinti komplikuotis dėl rizikos veiksnių (psichozės, traukuliai, gretutinės ūmios ir lėtinės ligos, kompulsyvus potraukis psichoaktyvioms medžiagoms); pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų įkandimai, įdrėskimai, apseilėjimai; kitos traumos (nenurodytos 2 ir 3 kategorijoje) ir nelaimingi atsitikimai, įvykę per 72 val.; erkių įsisiurbimai; stiprus (vertinamas 6-8 balais pagal dešimties balų skalę) dantų skausmas; veido ir žandikaulių srities pūliavimas; dirbtinų organizmo protezų ir implantų sutrikimas, kai reikalingas pakeitimas, atkimšimas; kraujavimas arba pilvo skausmas nėštumo metu; komplikacijos po medicininės intervencijos; svetimkūniai audiniuose arba natūraliose kūno angose, atsiradę per 72 val.

Jei tuo pačiu metu atvyksta keli pacientai, kuriems reikalinga skubioji medicinos pagalba, ir pagalba visiems negali būti suteikta vienu metu, pirmiausia ji turi būti suteikta pacientams, kuriems reikalinga 1 kategorijos.