Nepilnavertė mityba ir su amžiumi lėtėjanti medžiagų apykaita – kaip senjorams pagerinti gyvenimo kokybę?

Vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad vyresnių žmonių mityba dažnai būna nepilnavertė, maža to, dėl senėjimo procesų atsiradę pokyčiai gali sumažinti organizmo gebėjimą įsisavinti būtinas maistines medžiagas.

Vyresnio amžiaus žmonėms vitaminų, mineralų ir kitų svarbių elementų gali trūkti dėl įvairių priežasčių.

Tam įtakos gali turėti ir pasikeitęs gyvenimo būdas bei kasdieniai įpročiai. Pavyzdžiui, vyresniame amžiuje žmonės dažnai patys gamina mažiau, jie dažniau renkasi pusfabrikačius – ypač jei gyvena vieni.

Taip pat dėl prastos dantų ir dantenų būklės gali būti sunku kramtyti kietą maistą, todėl mitybos racionas nuskursta.

M. Lukštaraupis pažymi, kad žmogui senstant, fiziologiniai pokyčiai matosi ne tik išoriškai, bet vyksta ir organizmo viduje. Bėgant metams mažėja žarnyno sugebėjimas pasisavinti reikalingas maisto medžiagas, mažėja raumeninio audinio ir lėtėja medžiagų apykaita, silpsta imunitetas.

„Pirmiausia, su amžiumi blogėja organizmo gebėjimas iš maisto įsisavinti reikiamas medžiagas, nes prastėja skrandžio ir žarnyno peristaltika, mažėja skrandžio sulčių rūgštingumas, lėtėja metabolizmo procesai – mažėja fermentų aktyvumas, blogėja toksinų pašalinimas iš organizmo.

Pokyčiai vyksta ir kraujotakos sistemoje – dėl sumažėjusio minutinio širdies tūrio (kiek širdis išstumia kraujo per minutę) lėtėja audinių bei organų kraujotaka. Vyresnių žmonių kraujagyslių būklė neretai irgi būna prasta.

Taip pat su amžiumi silpsta imunitetas, mažėja atsparumas ligoms", – vardija M. Lukštaraupis. 

Kas išduoda vitaminų trūkumą

Pasak vaistininko, apie vitaminų ar mineralų trūkumą gali signalizuoti įvairūs simptomai –prasta žmogaus savijauta, nuovargis, nemiga, aukštas arba žemas kraujospūdis, migrena, silpnas atsparumas ligoms, sutrikusi medžiagų apykaita, širdies ir kraujotakos veikla bei daugelis kitų.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad organizmas, gavęs per daug tam tikrų vitaminų ar mineralų, į jų perteklių gali reaguoti panašiais simptomais – pykinimu, vėmimu ar bendru silpnumu. 

„Vyresnio amžiaus žmonės paprastai vartoja per mažai baltymų, jiems trūksta vitaminų C, D, B grupės, taip pat cinko, seleno, kalcio, magnio, polinesočiųjų riebalų rūgščių (omega-3 ir omega-6).

Dėl to gali silpti regėjimas, sunkiau gyti žaizdos ir pragulos, traukti mėšlungis, išsivystyti osteoporozė, nusilpti imuninė sistema", – pasakojo  M. Lukštaraupis. 

Vyresni žmonės į vaistinę ateina ieškoti maisto papildų ar kai kurių žolinių preparatų, nes nori pagerinti savo sveikatos būklę.

O prevenciškai dažniau kreipiasi artėjant šaltajam metų laikui, kuomet siekia stiprinti imunitetą. Farmacininkas išskiria kelias vitaminų ir mikroelementų grupes, kurios naudingos pagal skirtingas sveikatos problemas:

Imuninei sistemai.

Antioksidantai stiprina imuninę sistemą ir saugo organizmą nuo žalingų laisvųjų radikalų. Vieni stipriausių antioksidantų yra vitaminai A, C, E, jie mažina kai kurių vėžio formų išsivystymo riziką.

Vitaminas A taip pat vartojamas norint palaikyti normalią odos ir gleivinės būklę, vitaminas C skatina imuninę gynybą, palaiko odos apsaugines funkcijas, stiprina organizmo atsparumą prieš patogenus. Imuninei sistemai svarbus ir selenas, kuris taip pat dalyvauja stabdant senėjimo procesus. 

Širdžiai stiprinti.

Palaikyti normalų kraujo spaudimą ir gerinti širdies bei kraujotakos darbą padeda kofermentas Q10. Vitaminas B12 būtinas kraujo gamybai, nervų sistemos veiklai, omega-3 riebalų rūgštis palaiko normalų kraujospūdį, širdies veiklą.

Nemigai mažinti.

Valerijonas malšina nestiprius nervinės įtampos simptomus, gerina miego kokybę. Tačiau ir čia svarbu įsidėmėti, kad tinktūrą galima naudoti tik pavieniais atvejais, nes irgi vystosi lėtinis alkoholizmas.

Anot farmacininko, tai gana dažna problema ir žmonės gali to net nepastebėti, kol neprasideda kepenų funkcijos sutrikimai, pavyzdžiui – cirozė.

Rinktis reikėtų valerijono tabletes ar kapsules. Nurimti ir atsipalaiduoti taip pat padeda ramunėlių, melisų arbatos.

Atminties gerinimui.

Jodas, magnis, varis, B grupės vitaminai yra svarbūs normaliai nervų sistemos veiklai, cinkas, geležis padeda palaikyti protinę veiklą, ginkmedžio ekstraktas palaiko smegenų kraujotaką ir gerina atmintį.

Virškinimo sistemos sutrikimams.

Vitaminas B2 mažina burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimų riziką. Maistinės skaidulos gerina virškinimo trakto veiklą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip pat reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. 

Mėšlungiui mažinti.

Reikia pasirūpinti, kad maisto racione būtų pakankamai magnio, kalio, kalcio, cinko, vitamino D. Normalią dantų ir raumenų būklę padeda palaikyti kalcis, magnis ir vitaminas D.

Cinkas padeda palaikyti normalią plaukų, odos ir nagų būklę. 

Vaistininkas primena, kad magnio netenkama valgant daug riebaus maisto arba badaujant, taip pat aktyviai sportuojant, kuomet magnis išskiriamas su prakaitu. 

Sąnarių būklei gerinti.

Sąnariams labai svarbus kolagenas, kuris reikalingas normaliai kaulų, kremzlių ir odos funkcijai palaikyti.

Vitaminas C dalyvauja kolageno susidaryme, taip pat drauge su vitaminu E padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacijos.

Palaikyti normalią kaulų ir sąnarių funkciją padeda kalcis, žuvų taukai su omega-3 nesočiosiomis riebalų rūgštimis.

Selenas lėtina senėjimo procesus, vitaminas D mažina rachito, osteoporozės išsivystymo rizikas, dalyvauja reguliuojant kalcio, magnio ir fosforo apykaitos procesus.

Odai.

Senstant oda praranda elastingumą, ima sausėti. Vitaminas A gerina odos ir gleivinių epitelio funkcijas, vitaminas C padeda spręsti pigmentacijos problemas, skatina odos regeneraciją, vitaminas B2 mažina odos bėrimus.

Pasak M. Lukštaraupio, vitaminus ir mineralus reikėtų vartoti nuosekliai, gydytojo ar vaistininko rekomenduotą laikotarpį.

Tačiau vaistininkas primena, kad norint gerai jaustis ir kuo ilgiau išlikti sveikiems, svarbu ne tik subalansuota mityba ar reikiamas naudingųjų medžiagų gavimas vartojant maisto papildus.

Nemažiau svarbus ir fizinis aktyvumas, kuris stiprina organizmo gynybines funkcijas, gerina emocinę būklę.

„Fizinis aktyvumas nuo seno žinomas kaip vienas svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų.

Jis svarbus ir senyviems žmonėms, nes reguliariai judant, gerėja bendra organizmo savijauta, pasitaiso nuotaika, gerėja miego kokybė, apetitas.

Fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba yra puikios lėtinių ligų prevencijos priemonės", – sako M. Lukštaraupis.