Deja, per 25 metus nepavyko pasiekti, kad programoje dalyvautų didžioji dalis populiacijos, todėl Lietuvoje kasmet nuo šio vėžio miršta 800-900 žmonių.
Kovas yra storosios žarnos (kolorektalinio) vėžio žinomumo mėnuo, šiuo tikslu Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) drauge su Lietuvos onkologų draugija ir Seimo nariu prof. Sauliumi Čaplinsku 2025 m. kovo 24 d. surengė konferenciją Seime „Storosios žarnos vėžio prevencinės programos problemos ir kaip jas spręsime“.
Atidarydamas konferenciją, Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas, pažymėjo, jog gera matyti, kad tokie renginiai tampa atviro Seimo tradicija: „Geriausi srities atstovai čia susirenka diskutuoti, ieškoti, ką turėtume padaryti, kad visuomenė būtų kuo sveikesnė. Šio apskritojo stalo diskusija, skirta storosios žarnos vėžio prevencijai aptarti, kokie didžiausi iššūkiai kyla.
Šis vėžys yra vienas iš dažniausių mirtingumo nuo vėžio priežasčių. „Kai kalbame apie pokyčius, reformas, reikiamas skirti lėšas prevencijai, turime vadovautis principu, kad lėšos prevencijai yra ne išlaidos – tai valstybės investicija“, - sakė Seimo narys.
POLA direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad nors prevencinė programa veikia 20 metų, bet užsibrėžtų rezultatų nepasiekta, šiuo metu testuojama dalis sisteminių sprendimų, skirtų gerinti situaciją, bet kad jie suveiktų, labai svarbu daugiau apie tai kalbėti, skirti kryptingą dėmesį visuomenės švietimui ir edukacijai.
Turime daugiau kalbėti apie vėžio sergamumą ir prevenciją, skirti dėmesį vėžio stigmos mažinimui - tam tikslui inicijuota POLA informacinė kampanija „Po TO“ nešanti dvi žinutes: skatinanti prevenciją „Nesakyk „Po TO“, pasitikrink dabar“, bei atkreipianti dėmesį į susirgusių šia liga iššūkius, etapą „po to“, kada žmogui, išgyvenančiam naują realybę su liga, reikia ne gailesčio, o palaikymo, realios pagalbos.
„Prevencija neišvengiamai siejasi ir su vėžio stigma, net tarp onkologinių susirgimų yra tam tikra „konkurencija“, kad neva kažkurios ligos yra „patogesnės“, apie vienas lengviau kalbėti, negu, tarkime, apie storosios žarnos vėžį. Matome, kad žmonės vengia testuotis, kyla tarsi nenoras žinoti, atsitraukti.
Per metus šia onkologine liga suserga bene daugiausia žmonių, ligos galima išvengti, o mirštamumo lygis toks, tarsi prevencijos programa Lietuvoje neegzistuotų“- sakė N. Čiakienė.
Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas, prof. dr. Tomas Poškus pažymėjo, kad storosios žarnos vėžio problema Lietuvoje išties reikšminga ir didelė.
Tačiau Lietuva – ne išimtis, labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šis susirgimas užima pirmas vietas tarp dažniausių. Iššūkiai kyla dėl fiziškai pasyvaus gyvenimo būdo.
Labai svarbu suvokti, kad laikas nuo pirminių ląstelių pakitimų iki invazinio vėžio išsivystymo užtrunka kelerius metus ar net iki dešimties metų, todėl prevencinė patikra yra esminės svarbos. Ir turime suprasti, kad prevencinė patikra yra skirta žmonėms, neturintiems jokių simptomų.
Prof. T. Poškus atkreipė dėmesį, kad storosios žarnos vėžio riziką didina alkoholio vartojimas, fizinis pasyvumas, kuris lemia nutukimą, o sumažinti riziką galime rinkdamiesi pieno produktus, vartodami kalcį, viso grūdo produktus.
Atėję pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, 92-93 proc. žmonių sužinos, kad jie sveiki, o 8 proc. pasitikrinusių bus nustatytas slaptas kraujavimas išmatose, pusei šių žmonių atlikus kolonoskopiją (tiek atvyksta šiai procedūrai kaip antram prevencinės programos etapui), 14 proc. bus nustatyti ikivėžiniai pakitimai, ir tik 2 proc. – onkologija, tad tai turėtų būti paskata nebijoti reguliariai tikrintis.
„Neklauskite tetos ar močiutės, ką daryti, jei jūsų slapto kraujavimo testas išmatose teigiamas – Jums reikia atlikti kolonoskopiją, jei testas teigiamas! Bėda ta, kad šiuo metu kolonoskopija atliekama tik 57 proc. asmenų, kuriems ji buvo paskirta.
Turime situaciją, kad iki šiol nebuvo vieningos kvietimų ir registracijos sistemos, tyrimų kokybės stebėjimo sistemos, todėl siekiama pereiti prie centralizuoto modelio”, - kalbėjo prof. T. Poškus.
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Juozas Kupčinskas savo pranešime pabrėžė, kad deja, bet Lietuva nuo programos efektyvumo atsilieka ženkliai, ir taip yra jau daug metų: „Daugybė duomenų rodo, kad iš visų vėžio patikros programų storosios žarnos vėžio programa iš principo yra pati efektyviausia, tad tos valstybės, kurios užtikrina efektyvumą, generuoja garantuotą pelną - gerai veikianti storosios žarnos vėžio programa valstybei pinigus ženkliai taupo.
Šiuo metu Lietuvoje turime situaciją, kad storosios žarnos vėžio patikros programa, visi rodikliai ir kokybės monitoravimo nebuvimas neatitinka europinių rekomendacijų.
Turime rasti bendrą sutarimą ir investuoti į šios programos tobulinimą. Jei gebėsime įtikinti, mokytis iš kitų, valstybėje laimės visi - tiek ekonomiškai kaip šalis, tiek žmonės, išsaugodami gyvybę.
Turime skatinti dalyvauti ir diegti tarptautinius standartus, kad programa veiktų vis geriau“, - sakė prof. J. Kupčinskas.
Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovo, doc. dr. Audriaus Dulsko nuomone, kalbant apie iššūkius, kokie galimi sprendimo keliai, svarbu visoms suinteresuotoms grupėms išsakyti, kas jų akimis, neveikia.
Gydytojas pasidalino atlikto tiriamojo darbo, analizavusio, kodėl žmonės vangiai dalyvauja patikros programoje, rezultatais – pakankamai didelė dalis nedalyvavusių apie programą tiesiog nežinojo.
Tad pasak gydytojo, centralizuotas modelis su koordinaciniu centru turėtų padėti išspręsti šią nežinojimo problemą. Dabar nesant standartizacijos, ar kviečia šeimos gydytojas, ar administratorius, ar slaugytoja, sunku viską sukoordinuoti.
Doc. dr. A. Dulsko siūlymu, kada yra situacija, kai pasitikrina 50 proc. tikslinės grupės populiacijos, iš jų 50 proc. reikia kolonoskopijos, gal mums reikia pagalvoti apie „lojalumo taškus“ gyventojams, pvz., prekybos centrų kuponus, mažesnes PSD įmokas programoje dalyvaujantiems, didesnes – prevencinės patikros vengiantiems, taip pat aktyviai vykdyti visuomenės švietimą, pradedant nuo mokyklų kalbėti apie prevenciją, kiekviename gydymo etape tikrinti žmogaus dalyvavimą storosios žarnos vėžio programoje, didinti storosios žarnos vėžio programos žinomumą regionuose, centralizuoti storosios žarnos vėžio patikros programos valdymą ir kvietimus, įsivesti aiškius kokybės rodiklius ir juos reguliariai sekti bei vertinti.
Dr. A. Dulskas įsitikinęs - sveikos gyvensenos turime mokyti nuo mokyklos suolo, kad moksleivis suvoktų, jog profilaktiškai pasitikrindamas tikrai nepasirodysi silpnas.
Tikrinimasis labai svarbu ir kainuoja daug mažiau nei sudėtingas gydymas. Ankstyvos pakitimų stadijos metu galima pagydyti dar kolonoskopijos metu, o išgelbėti gyvybę galime savo artimųjų paklausdami, ar dalyvavo programoje. Svarbiausia - neatidėlioti.
Po turiningos diskusijos antroje konferencijos dalyje, kurią moderavo žurnalistė Laura Dabulytė, pasisakė gydytojai, pacientai, gydymo įstaigų atstovai, POLA direktorė Neringa Čiakienė apibendrindama paragino pradėti kiekvienam nuo savęs: „Visi tam tikru gyvenimo etapu esame pacientai, tačiau, kaip žinia, esame linkę atidėlioti sveikatos reikalus – sakome „vėliau, po to“.
Blogai, kai žmonės nesilanko pas gydytoją 20 metų ir tuo didžiuojasi, sudėtinga pasiekti tokius žmones, reikia įdėti daug pastangų, norint pakeisti jų požiūrį į sveikatą.
Net manymas, kad didelės eilės pasitikrinti, neturi būti priežastis atidėlioti. Jei 5-6 žmonės kasdien išgirsta storosios žarnos vėžio diagnozę, tai yra daug, juolab, kad galima šios ligos išvengti tikrinantis laiku.
Be to, pasak N. Čiakienės, ne mažiau mums turi rūpėti ir gyvensenos svarba. Kiekvienas mūsų nuo jaunų dienų galime investuoti į savo sveikatą: geriau rauginto pieno gėrimai negu alkoholis, pilno grūdo produktai, daržovės, tinkamas miego režimas.
„Ačiū visiems besidomintiems storosios žarnos vėžio profilaktika, prevencija, ypatingai ačiū žiniasklaidai, kad padeda įgarsinti šią problematiką ir nunešti žinią mūsų šalies žmonėms“, sakė N. Čiakienė.
Apibendrindamas konferencijoje išsakytas įžvalgas, Seimo narys prof. S. Čaplinskas išskyrė eilę galimų priemonių, kurias įdiegus per artimiausius penkerius metus vėžio profilaktikos ir kontrolės rezultatai taptų geresni:
- Gal ir tikslinga pradėti diskusiją apie privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumažinimą – pavyzdžiui, asmenims, reguliariai dalyvaujantiems patikros programose galbūt galėtų būti taikomas 5–10 proc. mažesnis tarifas.
- Kiekviename asmens apsilankymo sveikatos priežiūros įstaigose etape tikrinti žmogaus dalyvavimą SŽV patikros programoje, didinti SŽV patikros programos žinomumą regionuose, aktyviau dirbti su socialiai pažeidžiamomis, rizikos grupėmis.
- Įtraukti visas pagrindines suinteresuotąsias šalis į naujo laikotarpio Vėžio prevencinės programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano, bei storosios žarnos prevencinės programos tobulinimą
– nustatyti kokybės/efektyvumo rodiklius, kurie būtų renkami ir analizuojami (ekonominė efektyvumo analizė), užtikrinant kad visi asmenys, nepaisant savo gyvenamosios vietos, gautų kokybiškas paslaugas (ypač kolonoskopiją), esant poreikiui tam pasitelkiant ir pavėžėjimo paslaugas.
- Užtikrinti, kad kokybės rodikliai būtų viešai prieinami, reguliariai lyginti su kitomis savivaldybėmis, įstaigomis.- Užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai pajėgumų (ne tik finansinių, bet ir administracinių, žmogiškųjų) europinius reikalavimus atitinkančiai storosios žarnos vėžio prevencinei programai vykdyti, pacientams diagnozuoti ir gydyti
- investuoti į paciento kelio aprašymą ir jo vieningą taikymą (aiškus kelias, aiškios laukimo eilės, aiškūs kokybės rodikliai)
- Organizuoti tikslines informavimo apie patikros programą, sveikatai palankios gyvensenos svarbą kampanijas ir švietimą, ugdyti supratimą, kad už savo sveikatą atsakome patys – išnaudoti tam Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kitų šaltinių lėšas, socialinių reklamų sklaidai pasitelkti nacionalinį transliuotoją, jo resursus.
- Didinti sveikatos švietimą mokyklose – organizuoti pamokas apie profilaktinių patikrinimų naudą, sveikatai palankios gyvensenos svarbą, sudaryti galimybes į tai įsitraukti gydytojams, pacientams, ne tik visuomenės sveikatos biurų specialistams.
***
POLA primena, kad pasitikrinti pagal storosios žarnos prevencinę programą priklauso vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų amžiaus imtinai. Kas 2 metus turi būti atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, jei testas teigiamas – asmuo siunčiamas atlikti kolonoskopiją. Dėl prevencinės programos patikros kreipkitės į savo gydymo įstaigą, kurioje esate prisirašę.
***
POLA – praktinė pagalba, ekspertų patarimai, palaikanti bendruomenė, vienijanti daugiau nei 57 tūkstančius onkologinių pacientų. POLA misija – siekti proveržio ir gerinti onkologinių pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę vėžio išgyvenamumo, gydymo ir gyvenimo su onkologine liga srityse. Plačiau: www.pola.lt ir www.priesvezi.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą