Netaisyklingą laikyseną gali nulemti net aukšta pagalvė ir minkšta lova

Konsultuoja „Gijos Klinikų“ vaikų ortopedas traumatologas Gintaras Kušleika.

Kaip vaikai dėl netaisyklingos laikysenos patenka pas jus – atsiunčia šeimos gydytojai ar atveda sąmoningi tėvai?

Dažniausiai ne tėvai, o aplinkiniai žmonės pirmiausia pastebi, kad vaikas sėdi netaisyklingai, stovi persikreipęs. Apie tai tėvams užsimena kaimynai, giminės, darželio auklėtojai, mokytojai. Tėvai linkę situacijos nesureikšminti, pasako vaikui „išsitiesk“, jis tam kartui išsitiesia, ir problema nustumiama.

Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas neskatina ugdyti taisyklingos laikysenos nei vaikams, nei suaugusiesiems. Telefonai, planšetės, kompiuteriai, ilgalaikis sėdėjimas paveikia ne tik regėjimą, skatina nutukimą, bet blogina ir laikyseną, padeda progresuoti stuburo iškrypimui.

Paminėjote stuburo iškrypimą, ar tai tas pat, kas netaisyklinga laikysena?

Ne tas pat. „Netaisyklinga laikysena“ ir „stuburo iškrypimas“ yra skirtingos sąvokos. 99 proc. tėvų, atvedusių vaikus į konsultaciją ir išgirdę verdiktą „stuburo iškrypimas“, išbara vaikus dėl netaisyklingos laikysenos, kuri, jų manymu, ir sukėlė ligą. Netaisyklinga laikysena įprastai nėra stuburo iškrypimo priežastis, ji neišskiriama ir kaip atskira liga. O stuburo iškrypimas – jau liga, kurios priežastis dažnai net ir nežinoma (idiopatinė).

Patarkite, kaip namų sąlygomis išsiaiškinti, ar vaiko laikysena gera?

Vertinant laikyseną, vaiką reikia apžiūrėti iš priekio ir iš šono.

Žiūrime į vaiką iš priekio. Galvą jis turėtų laikyti tiesiai, nepasuktą ir nepakreiptą į šoną, turėtų būti vienodas pečių aukštis, vienoda raktikaulių linija, vienodi talijos trikampiai – tarpai tarp kūno šono kontūro ir nuleistų rankų. Turi būti klubakaulių, kelių, čiurnų simetrija.

Sunerimti reikėtų, jeigu:

Žiūrint iš priekio, – pakreipta ar pasukta vaiko galva, nevienodas pečių aukštis, krūtinės ląstos deformacija, kojų ašies deformacija (vienos ar abiejų).

Žiūrint iš nugaros, – atsikišusios mentės, sėdmenų raukšlių asimetrija, talijos trikampių asimetrija, nugaros raumenų asimetrija palei stuburą (raumenų volelis vienoje pusėje), klubakaulių aukščio skirtumas (kojų ilgio skirtumas).

Žiūrime į vaiką iš šono. Įsivaizduokite liniją, einančią nuo ausies kaušelio žemyn, – ji turėtų eiti per peties sąnario centrą, juosmens centrą, per šlaunikaulio didįjį gumburą (šone čiuopiamą šlaunikaulio viršutinę dalį), kelio sąnario vidurį ir kiek labiau į priekį nuo išorinės kulkšnies.

Sunerimti reikėtų, jeigu:

Žiūrint iš šono, – palinkusi vaiko galva, kupra, vaikas pasviręs į priekį ar atkišęs pilvą.

Reikėtų įvertinti ir vaiko eiseną – ar ne plokščia pėda, ar nešleivoja, ar nevaikšto pasistiebęs. Visais atvejais reikėtų sunerimti, jei vaikas sako, kad jam skauda nugarą ar kojas.

Minėjote, kad netaisyklinga laikysena – ne liga. Pastebėję „kreivumus“, tėvai tikisi, kad laikysena pagerės vaikui augant. Ar išaugs?

Pastebėjus minėtus požymius, vis dėlto reikėtų rasti laiko ir nuvesti vaiką į specialisto konsultaciją. Ir kuo anksčiau, tuo geriau. 

Vienais metais numojus ranka į pakitimus, kitais metais jau galima sulaukti ir žinios apie ligą, kuriai gydyti prireiks ne vieno mėnesio ar metų, o gal ir visai nepavyks koreguoti pakitimų. 

Neretai tenka susidurti su tokiu požiūriu – vaikas atvedamas tam, kad vėliau tėvams nepriekaištautų ar kad tėvų negraužtų sąžinė.

Jokia naminė apžiūra neprilygs gydytojo konsultacijai. Tėveliai kartais nustemba, kai paprašome vaiką nurengti iki apatinių rūbų, kartais klausia – „o kam numauti batus ir kelnes, juk vaikas tik kūprinasi“. Reikia apžiūrėti vaiką nuo galvos iki pėdų, kad galėtume kompleksiškai įvertinti laikyseną ir eiseną.

Gaila, kad tėvai per vėlai supranta: laikysena – tai ne tik grožis, bet ir sveikata.

Netaisyklinga laikysena (pakumpę pečiai, įdubusi krūtinės ląsta, atsikišęs pilvas) kenkia vidaus organų veiklai ir visai vaiko sveikatai. 

Netaisyklinga laikysena diagnozuojama trečdaliui paauglių. Metams bėgant, ji sukelia daugybę negalavimų: dėl netaisyklingos kvėpavimo takų padėties pasunkėja kvėpavimas, trūksta deguonies, todėl gali atsirasti net dusulys, sutrikti kraujo apytaka.

Kas vyksta konsultacijos metu, ko tikėtis tėvams po jos?

Konsultacijos metu vaikas apžiūrimas, aptariama gydymo taktika. Gali tekti atlikti priekinę ar šoninę stuburo rentgenogramą. Ir jei bus patvirtintas stuburo iškrypimas, lankytis pas gydytoją gali tekti kas pusmetį ar metus, iki lytinės brandos pabaigos. 

Esant didelio laipsnio deformacijai, tam tikram periodui gali būti skirtas deformacijos progresavimą stabdantis stuburo korsetas.

Lengvos ar sudėtingos deformacijos, netaisyklingos laikysenos atveju  vaikas įprastai nukreipiamas reabilitologo ir kineziterapeuto konsultacijai, rekomenduojami tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai. Tėveliai ir vaikas gauna  patarimų, kaip namų sąlygomis, kasdienybėje gerinti vaiko laikyseną.

Pasidalinkite gudrybėmis, nes laikysenos gerinimo programa šiais laikais praverstų visiems.

Išties daugelis tėvų nustemba gavę „namų darbų“: nuolat prižiūrėti vaiką jo kasdienėje veikloje – kad taisyklingai sėdėtų, miegotų, tinkamai nešiotų kuprinę, parinkti aktyvinančias treniruotes ar užsiėmimus, o namuose sportuoti kartu.

Pasidalinsiu paprastais patarimais, kurie laikysenai yra aukso vertės:

Sėdėti vaikas turėtų prie jo ūgį atitinkančio stalo, kad sėdint jo klubai, keliai ir čiurnos būtų sulenkti 90º kampu, dubuo ir nugara remtųsi į kėdės atkaltę. Rankos turėtų būti padėtos ant stalo, per alkūnes sulenktos 90º kampu, pečiai atpalaiduoti.

Kuprinė su daiktais neturėtų sverti daugiau nei 10–15 proc. kūno svorio, jos diržai turi būti platūs, paminkštinti, gerai įtempti, kad nekabotų kaip maišas ties juosmeniu (turėtų būti ties nugaros viduriu). Kuprinės nešioti ant vieno peties nepatariame.

Vaiko lova neturėtų būti labai minkšta, tačiau ir ne kieta kaip lenta, o pagalvė – geriau žema, nei aukšta.

Tinka bet koks aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas: važiavimas dviračiu, riedučiais, ėjimas pasivaikščioti. Bet kokia veikla gryname ore teigiamai veikia visą organizmą, pakelia nuotaiką. Dar geriau, jeigu visame tame dalyvauja ir tėvai.

Tėvai klausia – koks sportas labiausiai tiktų, tikriausiai, plaukimas?

Visi tėvai pirmiausia pagalvoja apie plaukimą. Jis tinka, esant netaisyklingai laikysenai, tačiau esant stuburo iškrypimui, plaukimas jo neištiesins. 

Tai puiki priemonė raumenims stiprinti, balansui atkurti. Bet plaukimo užsiėmimai turėtų vykti, prižiūrint treneriui, o ne pagal įprastą „pasitaškymo-pašokinėjimo“ scenarijų. Lygiai taip pat ir dėl kitų sporto šakų – gimnastikos, šokių. Turi būti dirbama su visomis raumenų grupėmis, kad nesivystytų dar didesnė asimetrija.

Dar vienas tėvų klausimas – ar padeda „voriukas“ (laikysenos korektorius)?

Jei stuburas iškrypęs, – „voriukas“ jo tikrai neištiesins. Reikėtų suprasti, kad tai nėra gydymo, o daugiau drausminimo priemonė. 

Nereikėtų vaiką versti būti su korektoriumi pusę paros, juo labiau leisti į mokyklą. Užtenka 2–3 valandų namuose, sėdint. 

Atsakyti, „ar padeda“, vienareikšmiškai neišeina. Jei vaikas supranta savo laikysenos problemą ir stengiasi pats, – rezultatas bus. 

Rezultatų pasiekti galima ir vaiką aktyvinant, dar geriau – padedant kineziterapeutui. Šis specialistas, pasitelkęs gydomąją mankštą, puikiai padeda koreguoti laikyseną, pristabdyti stuburo iškrypimo progresavimą. 

Profesionaliam kineziterapeutui pamokius, vėliau vaikas galės sportuoti ir savarankiškai namuose, prižiūrimas tėvelių.

Penki laikysenos priešai

Taisyklinga laikysena formuojasi nuo ankstyvos vaikystės, o netaisyklinga ji tampa ne tik dėl judėjimo stokos, bet ir dar dėl kitų priežasčių:

1. Netaisyklingo sėdėjimo – prie televizoriaus, su telefonu rankoje, valgant, prie kompiuterio, ruošiant pamokas ar mokyklos suole.

2. Netaisyklingo daiktų nešiojimo ar jų nešiojimo viena ranka, pavyzdžiui, netaisyklingo mokyklinės kuprinės nešiojimo ilgą laiką, šios vilkimo vienoje rankoje ar tiesiog persimetimo per vieną petį.

3. Antsvorio.

4. Gulėjimo netinkamoje lovoje.

5. Menkos savivertės, patyčių (vaikas vaikšto susigūžęs).