Netinkamai besimaitindami ne tik pasigausite daugiau ligų, bet ir sunkiau sveiksite: svarbu vengti kelių produktų

Visgi, pasirodo, jie gali suveikti nebūtinai taip, kaip tikitės. Ką valgyti ir ko nevalgyti peršalus pasakojo Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, dietistė Aušra Šunokaitė.

– Peršalęs žmogus, savaime suprantama, nori kuo greičiau pasveikti, tad pradeda kreipti dėmesį į savo mitybos racioną ir dažnai įtraukia produktus, kurie galbūt turėtų padėti kuo greičiau atgauti jėgas. Kiek apskritai mityba gali prisidėti prie sveikimo proceso?

– Mityba prisideda ne tik prie sveikimo proceso, bet ir prie sveikatos išlaikymo. Ne paslaptis, jog mūsų žarnyne gyvenantys mikroorganizmai sudaro 70-80 procentų mūsų organizmo imuniteto, tad nereikėtų ieškoti gilių filosofinių priežasčių, kodėl nutinka taip, jog susergame.

Jei žmogus maitinasi maistu, kuris organizmui, o dar tiksliau, žarnyno mikroorganizmams, duoda mažai naudos, tikėtina, jog imunitetas nusilps.

– Jei žmogus palaiko savo žarnyno mikroorganizmus pakankamu kiekiu skaidulinių medžiagų, neperkaitintais riebalais ir baltymais, žarnynas sugebės ne tik atlikti savo pagrindines virškinimo ir medžiagų įsisavinimo funkcijas, bet ir išlaikyti imuninę sistemą sukuriant nepalankias įsibrovėliams sąlygas virškinimo sistemoje ir visame organizme.

– Sakoma, jog L. Pasteuras (pasterizacijos proceso šalininkas) mirties akimirkoje pasakė teiginį, prieštaraujantį jo paties visą gyvenimą skleidžiamai ideologijai. Pasteuras pripažino, jog „mikrobas – tai niekas, terpė – tai viskas“.

Tad sergant turėtume pagalvoti, kaip padaryti tokią terpę organizme, kad tie patogenai, papuolę į mūsų organizmą, nekeltų mums diskomforto, temperatūros, o dar svarbiau suprasti, kokios medžiagos tą terpę gali sukurti.

– Kai kuriems susirgus nesinori valgyti išvis nieko. Ar leisti savo organizmui pabadauti, ar taip tik dar labiau prarasime jėgas?

– Visų pirma, jei sergant norisi valgyti, jūs tikriausiai sveikstate.

Apetito nebuvimas rodo, jog valgyti nereikėtų, arba reikėtų rinktis tik būtiniausią maistą, kuris gelbėtų atitinkamoje situacijoje.

Atkreipkite dėmesį į gyvūnus, jei jie serga – nebevalgo, arba valgo mažai. Jei imuninė sistema kovoja su įsibrovėliais, sukelia temperatūrą tam, kad susidorotų su netinkamais mikroorganizmais, ar mėgina įveikti sisteminį uždegimą, nervinė sistema ne veltui išjungia alkio jausmą.

Reikia suprasti, kad ji užsiėmusi kovoja. Sistemos tikrai nereikėtų papildomai apkrauti maisto virškinimo procesu, tai ne kasdien atsirandanti proga pailsėti nuo maisto. Žinoma, badaujant reikėtų nepamiršti gerti daug skysčių – žolelių arbatos, natūralaus sultinio.

– Tiesa, tai galioja ne visiems. Jei esate asketiško, itin liekno sudėjimo, jums nesiseka priaugti svorio, yra didelė tikimybė, jog jūsų organizme dominuoja kataboliniai (maisto medžiagų šalinimo, irimo) procesai. Tokiu atveju sergant badauti nereikėtų, net jei ir neturite alkio. Kadangi žmogaus organizmas nesugeba kaupti baltymų ir laikyti jų iki tol, kol gali prireikti, kokybiškais baltymų šaltiniais būtų pravartu papildyti sergančiojo organizmą.

– Svarbus aspektas – kiek temperatūros turi sergantis asmuo. Sveiko asmens skrandyje temperatūra yra laipsniu didesnė ir siekia apie 37,6. Tad jei asmuo serga, skrandyje temperatūra gali šoktelti ir iki 40 laipsnių, o tokioje temperatūroje virškinimo fermentai (jie irgi yra sudaryti iš baltymų) denatūruoja, tai yra suyra patys.

Tad tikėtis gero virškinimo esant aukštai kūno ir dar aukštesnei virškinimo sistemos temperatūrai – naivu.

Aušra Šunokaitė  Foto: Loreta Norvaišaitė

– Esu girdėjusi, kad sergant patariama vengti pieno produktų. Ką jūs apie tai manote?

– Manau, jog tai yra individualu, kaip ir visi mitybos patarimai. Dažnai problema slypi ne pieno produktuose, o pačiame žarnyne. Nereikėtų kaltinti produktų, jei virškinimo sistemos būklė nėra palanki suskaidyti ir įsisavinti pieno produktų.

Net ir ne visi sveiki asmenys gamina virškinimo fermentus pienui virškinti, o sergant – fermentų veikla sutrinka, kadangi jie yra itin jautrūs temperatūros ir pH pokyčiams.

Jei pieno produktų norisi, svarbu nepamiršti pieno produktų kokybės

. Būtų geriau rinktis kuo mažiau kaitintus produktus – šviežius (nebrandintus) sūrius ar kitus pieno gaminius, turinčius vadinamųjų gerųjų bakterijų. Kodėl šviežius? Baltymai, o tiksliau aminorūgštys, iš kurių sudaryti baltymai, yra jautrūs temperatūriniams svyravimams.

Kaitinimo proceso metu įvyksta Maillardo reakcija, kuri sumažina aminorūgščių koncentraciją ir blogina jų suvirškinimą.

O kokybiški baltymai ypatingai reikalingi sveikimui, tad pakeitusios formą aminorūgštys gali nebetikti tolimesniam jų panaudojimui organizme.

– Tradiciniai peršalimo produktai, kurie, kaip galvoja žmonės, turėtų padėti kūnui, dažniausiai būna sultys, sriuba, sultiniai, imbieras, citrina ir medus, česnakas. Kiek tokie produktai vertingi sergant? Ar tikrai valgant česnaką ir geriant imbierų arbatą, virusai greičiau pasišalins?

– Kiekvienas maisto produktas gali būti tiek vaistas tiek nuodas – viskas priklauso nuo kiekio ir sąlygų kurias turime organizme. Gamtoje augalai dažniausiai turi bent vieną savybę ar elementą, kuriuo ginasi prieš jį norinčius suvalgyti. Česnakas ar imbieras – ne išimtis.

Česnakas žarnyno mikroorganizmus veikia panašiai kaip ir antibiotikai.

Nuolat vartoti česnaką dideliais kiekiais tikrai nepatartina, nes jis nesirenka, ką naikinti – reikalingus ar patogeniškus mikroorganizmus.

Česnakas turi ne tik antiseptinių savybių, pavyzdžiui – gali naikinti parazitus, bet ir nepageidaujamų toksinių.

Tikrai esate patyrę, kiek ilgai suvalgyto česnako kvapas jaučiamas organizme net ir po kelių dienų. Sodininkai žino, kad kenkėjus vietoje pesticidų galima naikinti česnaku. Tad česnaku reikėtų mėgautis retai ir tuo labiau, nevartoti saujomis, kai imuninė sistema yra ir taip nusilpusi.

Imbieras taip pat ginasi nuo valgytojų.

Rekomenduojama imbiero paros dozė neturi viršyti 2–4 g per dieną arba 2 šaukštų, jei jis vartojamas sulčių pavidalu. Šios ribos peržengimas gali sukelti diskomfortą organizme, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Imbieras veikia kaip natūralus kraujo skiediklis dėl salicilatų.

Šios rūgštys sustabdo kraujo krešėjimą, tad per daug imbiero gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, stiprų kraujavimą ir kraujo netekimą.

Tad jei sergate su tikimybe kraujuoti – geriau imbiero vengti. Kitas dažnas imbiero šalutinis poveikis, valgant žalią imbierą, gali pasireikšti rėmeniu, viduriavimu, skrandžio sutrikimais, raugėjimu, burnos opomis. Imbiero kiekis – svarbus aspektas siekiant išvengti tokių šalutinių efektų.

Vienas iš vitamino C šaltinių yra citrinos, tačiau turime ir artimesnių lietuviškų produktų – krienus, arba raugintus kopūstus. 200 g raugintų kopūstų jūsų lėkštėje ir jūs gaunate visą dienos vitamino C dozę. Pačiose citrinose vitamino C koncentracija yra žievelėje, ne minkštime. O kas valgo žievelę?

Žinoma, krienų perdozuoti taip pat nereikėtų, bet pagardinti rudens virtuvę būtų naudinga.

Kalbant apie medų, gerosios savybės yra produktuose, kurie lieka išgaunant medų, o ne pačiame meduje.

Senais laikais medus būdavo išgaunamas primityvesniais metodais, tad žiedadulkės patekdavo į medų. Su šiuolaikinėmis korių apdorojimo technologijomis, žiedadulkės į medų patenka mažais kiekiais arba išvis nebepatenka.

Tad jei siekiama naudos organizmui, o ne papildomos gliukozės ir fruktozės iš medaus, patarčiau rinktis bičių duonelę ar pačias žiedadulkių granules, kuriose gausu įvairių vitaminų, mineralų ir baltymų.

Tikrai vertingas produktas sergant – natūralūs kaulų, kremzlių sultiniai. Žinoma, ne kiekvienas gali visą dieną saugoti lėtai verdantį puodą, tad šį procesą gali pagreitinti greitpuodis.

Svarbu bereikalingai neskrudinti kaulų prieš virimą, vengiant Maillardo reakcijos likučių sultinyje ir kaulus virti pakankamai ilgai, kad visi mineralai, esantys kauluose ar jungiamuosiuose audiniuose, pereitų į patį skystį.

Alternatyva virimui: vanduo, želatinos milteliai ir prieskoniai. Išvirus gerą puodą sultinio galima jį sušaldyti, ir imunitetui sunegalavus greitai paruošti skanų ir žarnyną gydantį gėrimą.

Sultinyje gausu aminorūgšties glicino, kuris yra stiprus antioksidantas, saugantis nuo laisvųjų radikalų poveikio ir jų sukeltų peršalimo simptomų. Jei kaulai į sultinį keliavo su kaulų čiulpais – jie praturtins sultinį vitaminais A, B2, B12, E, omega rūgštimis ir mineralais – kalciu, geležimi, selenu ir cinku.

Želatina arba sultinys yra stiprus anabolikas – fermentų proteazių inhibitorius, tad jei organizme yra uždegimas, sultinio pagalba galima uždegimą sumažinti.

– Kokių produktų patartumėte vengti sergant? Ir dėl ko?

– Dažniausiai žmogus, kuris pajaučia nusilpusį imunitetą ir pasireiškusius simptomus, imasi tam tikrų veiksmų, kurie pagal jo suvokimą ir patirtį turėtų jam padėti atsistatyti. Vieni skuba pirkti imbierą, citriną, česnakus, kiti – griebiasi vaistų.

Tiek vienu, tiek kitu atveju, vyksta tie patys procesai – stengiamasi atstatyti organizmą į buvusią padėtį.

Tačiau ne visuomet mūsų pastangos kūnui yra reikalingos. Kartais reikia ne daryti kažką papildomai, o iš viso – nustoti daryti organizmui nenaudingus veiksmus. Pavyzdžiui, nustoti valgyti tokį maistą, dėl kurio organizmo imuninė sistema pradėjo streikuoti ir siųsti signalus, leisti jam tvarkytis ir nustoti skubėti, leidžiant sau pailsėti, išsimiegoti ir atsistatyti.

Tam, kad organizme neskatintume ir taip įsisiautėjusių procesų, reikėtų nustoti valgyti bevertį nekokybišką maistą – vengti skrudinto, kepinto maisto, kuris keptas ant pigių rapsų, saulėgrąžų aliejų. Vengti itin perdirbtų mėsos ir pieno gaminių.

Atsisakyti perteklinio cukraus, saldumynų, bulvių, duonos vartojimo.

– O kokius produktus kaip tik patartumėte valgyti peršalus?

– Sriubos sultinio pagrindu, trintos sriubos ir troškiniai su daržovėmis. Jei sergant valgyti norite daugiau – rekomenduočiau rinktis mažai kaitintus, tačiau apdorotus riebalų ir baltymų produktus.

Tai yra neperkaitinta aukštoje temperatūroje mėsa, kaitinama tiek, kad pradingtų rausvas atspalvis arba sous vide technologija ruošta mėsa, skystai virti kiaušiniai, papildomai nekaitinta varškė, mocarela, maskarponė, rikota.

Skaidulinių medžiagų šaltiniai yra apvirtos, trintos daržoves, troškiniai, sriubos, tam kad žarnyno mikroorganizmams nebereikėtų vargti skaidant žalias augalų dalis.

Tiesa, daug specialistų giria skaidulinės medžiagas, kurios padeda žarnynui, o tuo pačiu ir imunitetui, tačiau neakcentuojama, kad organizmui naudą skaidulinės medžiagos teikia tada, kai yra visiškai arba dalinai virškinamos.

Tokios medžiagos kaip celiuliozė (sėlenos, sumedėjusios augalų dalys) arba fito rūgšties šaltiniai (įvairūs grūdai ir stiebai), daug krakmolo turintys šaltiniai (šakniavaisiai ir įvairios grūdinės kultūros), mikroorganizmų ekologinę būklę gali veikti nepalankiai arba iš viso neturėti jokio poveikio.

Jei vartosime skaidulines medžiagas, kurios tuščiai keliaus žarnynu, nereikėtų tikėtis tinkamai tarnaujančių žarnyno mikroorganizmų.

Kruopų šalininkams reikėtų nepamiršti, kad jei kruopose ir yra skaidulinių medžiagų, jų teigiamas poveikis žarnyno mikroorganizmams gali būti lengvai užgožtas krakmolo, esančio tose pačiose kruopose, ankštiniuose ar grūdinėse kultūrose.

– Dauguma specialistų pabrėžia, kad būtina gauti daug skysčių. Ką reiškia tie skysčiai, ar tik vanduo, žolelių arbatos, ar ir kava bei saldinti, gazuoti gėrimai?

– Skysčiai, kuriuos vartoja sergantis žmogus, turėtų bent jau nepadaryti didesnių problemų. Tai yra žolelių arbatos, sultiniai ar tiesiog kambario temperatūros vanduo. Nereikėtų stimuliuoti organizmo nervinės sistemos kava ar stipriomis arbatomis.

Daugelis specialistų akcentuoja cukraus kiekį saldintuose gėrimuose, tačiau norėčiau pabrėžti konservantų poveikį žarnyno mikroorganizmams.

Maistas ar gėrimai, kuriuose yra didelės dalis konservantų, naikina žarnyno mikroorganizmus, kurie būtini žarnyno sistemos palaikymui.

O mano nuomone, tai yra svarbiau nei laikinas cukraus kiekio kraujyje padidėjimas, nes išnaikintus žarnyno mikroorganizmus atstatyti yra sudėtinga, o kartais ir neįmanoma.

– Ir pabaigai, kokie apskritai būtų jūsų patarimai persišaldžiusiems žmonėms?

– Peršalus svarbiausia netrukdyti organizmui kovoti su įsibrovėliais, prisivalgant beverčio, organizmui naudos nesuteikiančio maisto.

O jei norisi valgyti – valgyti jau minėtus kokybiškus riebalų ir baltymų šaltinius. Taip pat gerti nesaldintas žolelių arbatas, valgyti natūralaus sultinio sriubas. Svarbu padėti savo kūnui kovoje gerai išsimiegant, pailsint ir suteikiant būtiniausių medžiagų atsistatymui.

Ir nepamiršti, kad kiekvienas peršalimas, skausmas ir palikusi temperatūra organizme neatsiranda be priežastis, o priežastis daugeliu atvejų slypi praėjusios dienos, savaitės ar mėnesio maisto lėkštėje.