Paprastai tai lemia klaidingas įsitikinimas, kad migrena nėra rimta problema arba manymas, kad neurologai vis tiek nebus pajėgūs kovoti su pasikartojančiais galvos skausmais. Vis dėlto, diagnozuota migrena gali būti kontroliuojama, o migreninių priepuolių intensyvumas – sumažintas.
Paprastas galvos skausmas ar migrena? Neurologai nurodo skirtumus
Aptardamas galvos skausmas, neurologas išskiria dvi pagrindines skausmo grupes: pirminius ir antrinius skausmus. Pirminiai, arba idiopatiniai, galvos skausmai apima migreną, įtampos tipo galvos skausmą, klasterinį galvos skausmą (tai stiprūs, vienpusiai galvos skausmo priepuoliai, pasireiškiantys serijomis – klasteriais).
Migrena gali būti kelių tipų: su aura ar be auros, vestibulinė migrena. Migrenos aura yra galvos skausmo lydimi sensoriniai, vizualiniai ar motoriniai fenomenai. Antrinius galvos skausmus sukelia įvairios kitos priežastys, pvz., galvos traumos, navikas, neuroinfekcijos ir kt.
Gydytojas neurologas pabrėžia, kad migrena yra idiopatinis galvos skausmas, kuris dažniausiai yra juntamas vienoje pusėje, pasižymi pulsavimu ir yra stiprėjantis fizinio krūvio metu.
Priklausomai nuo migrenos intensyvumo, šis skausmas gali būti vidutinio stiprumo arba stiprus, jį gali lydėti pykinimas ar vėmimas, labai dažnai atsiranda jautrumas šviesai ar triukšmui.
Neurologas taip pat nurodo, kad migrenos simptomatika gali būti labai įvairi, t. y. migrenos metu arba dar prieš prasidedant priepuoliui gali būti stebimi elgesio pokyčiai, atsirasti irzlumas, dirglumas, sumažėjęs darbingumas ir kiti simptomai. Migrenos priepuoliui praėjus, dar kelias dienas gali tęsti nuovargio jausmas, kankinti išsekimas ar sumažėjęs darbingumas.
Paprastam galvos skausmui atskirti nuo migreninio yra reikalinga neurologo konsultacija. Be to, diagnozuojant ligą, gydytojui būtina išsiaiškinti specifinius kriterijus, kurie lemia galvos skausmo rūšį ir atitinkamai padeda numatyti galimas gydymo priemones. Paprastai diagnozuojant migreną neurologai vertina šiuos kriterijus:
- Galvos skausmo pobūdį ir stiprumą
- Galvos skausmo lokalizaciją
- Galvos skausmo plitimą
- Galvos skausmo dažnumą
- Galvos skausmo eigą
- Asocijuotuosius simptomus, tokius kaip vėmimą, jautrumą šviesai ar kt.
- Provokuojančius veiksnius
- Anksčiau taikyto gydymo metodus ir jų efektyvumą
Dažniausios migrenos priežastys
Neurologai pastebi, kad konsultacijos metu pacientai itin dažnai klausia, ar migrena yra paveldima. Atsakymas būtų – taip. Jei migrena sirgo pirmos eilės giminaičiai, tikėtina, kad migrena gali būti perduota ir jų vaikams. Be to, neurologai atkreipia dėmesį, kad, lyginant su vyrais, moterys migreninius skausmus patiria kur kas dažniau.
Migreną gali provokuoti įvairūs veiksniai, kurių dažniausi yra maistas (šokoladas, kava, sūris, raudonas vynas ir kt.), išoriniai bei psichologiniai faktoriai. Išoriniai veiksniai yra ryški šviesa, triukšmas, atmosferos slėgio pasikeitimai, pasyvus rūkymas ir kt.
Psichologiniai faktoriai yra nuovargis, stresas, miego sutrikimai, hormoniniai pokyčiai ir kt. Neurologas pabrėžia, kad vertinant migrenos veiksnius, svarbu suprasti, kad neretai nebūna vienintelės priežasties, sukeliančios migreną, o skausmo epizodas būna sąlygotas įvairių procesų dermės.
Gydytojai neurologai pabrėžia, kad migrena įvairiais gyvenimo tarpsniais gali skirtis, t. y. gali keistis migrenos intensyvumas ar dažnis. Be to, gali būti etapai, kai migreniniai priepuoliai tampa itin reti, pvz., priepuoliai gali nesikartoti kelis metus ar ilgiau.
Ar migrena gali sirgti vaikai?
Nors migrena dažniausiai pasireiškia suaugusiems, ja gali sirgti ir vaikai. Vaikų migrenos simptomai gali būti šiek tiek kitokie nei suaugusiųjų ir dažniausiai pasireiškia intensyviu pilvo skausmu bei pykinimu. Jei įtariate, kad jūsų vaikui gali būti migrena arba vaikas skundžiasi dažnais galvos skausmais, rekomenduojama pasikonsultuoti su vaikų neurologu, kadangi negydoma migrena gali paveikti vaiko gyvenimo kokybę.
Neurologų siūlomi gydymo metodai migrenos skausmų suvaldymui
Migrenos priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių parų ir būti lydimi pykinimo, vėmimo ar kitų nemalonių simptomų, todėl labai svarbu neatidėlioti ir kreiptis neurologo konsultacijai. Migrenos priepuoliai dažniausiai gydomi nespecifiniais vaistais, tokiais kaip analgetikai, vaistai nuo uždegimo, kombinuoti preparatai ir triptanai.
Profilaktikai naudojami beta blokatoriai (propranololis), antidepresantai (amitriptilinas) ir priešepilepsiniai vaistai (topiromatas). Taip pat gali būti taikomas ir neuromoduliacinis gydymas, kuriam naudojami neinvaziniai portatyviniai aparatai – juos pacientas gali saugiai naudoti namų sąlygomis.
Šis gydymo metodas gali būti naudojamas kaip papildomas sprendimas drauge su medikamentine terapija (jei jos veiksmingumas yra nepakankamas) arba kaip monoterapija, jei pacientas nenori medikamentinio gydymo arba medikamentinė profilaktika yra blogai toleruojama ar negalima. Neurologas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje yra naudojamas vienintelis neuromoduliacijos būdas – išorinė trišakio nervo stimuliacija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą