NKC direktorius Daumantas Gutauskas: „Kodėl po gripo vakcinos kraujo galima aukoti jau kitą dieną?“

NKC duomenimis, šiuo metu šalies gydymo įstaigose labiausiai trūksta O-, O+, A- ir A+ grupių kraujo, tačiau kasdien situacija gali keistis. 

„Rudens ir žiemos sezonu šalies gyventojai itin aktyviai domisi, kada gali paaukoti kraujo po vakcinacijų, ir tai yra geras įrodymas, kiek kraujo donorystė jiems yra svarbi. 

Dėkojame visiems kraujo donorams už aktyvumą gelbstint gyvybes bei kartu primename, kad po skiepų, skirtų apsisaugoti nuo tokių ligų kaip gripas ar COVID-19, kraują galima aukoti jau kitą dieną. 

Šios vakcinos yra inaktyvuotos, gerokai švelnesnės, o galimas šalutinis poveikis, jei toks būna, paprastai pasireiškia jau pirmąją parą“, – teigia NKC direktorius D. Gutauskas.

Pasak NKC direktoriaus reguliariai kraują aukojantys donorai mitais vadovaujasi retai – jie puikiai žino aktualią informaciją. 

Kita vertus, anot jo, visuomenėje vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, esą po vakcinos ar donorystės gali nutikti kažkas pavojingo, o tai nėra tiesa – visi procesai atliekami saugiai.

Gerb. Daumantai, sakykite, ar NKC pastebi kraujo donorų svyravimus rudenį bei žiemą, kai žmonės masiškai skiepijasi nuo gripo ar COVID-19?

Šiuo laikotarpiu, kai aktyviai vyksta vakcinacija, ženklaus donorų sumažėjimo nefiksuojame. Tačiau donorams kyla daugiau klausimų dėl galimybių aukoti kraujo po skiepų, todėl jie dažniau kreipiasi į mus papildomos informacijos.

Dažniausiai klausiama, ar galima ateiti aukoti kraujo tą pačią dieną, kai buvo pasiskiepyta nuo gripo. Mes visuomet paaiškiname, kad pati vakcinacija nėra kliūtis sėkmingai kraujo donorystei.

Papasakokite plačiau, kiek laiko paprastai rekomenduojama palaukti po įvairių tipų, skirtingų skiepų?

Vakcinos skirstomos į dvi rūšis: gyvąsias ir negyvąsias, arba kitaip tariant, inaktyvuotas vakcinas.

Gyvosiose vakcinose esantys patogenai (ligas sukeliantys virusai ar bakterijos) yra susilpninti, tačiau vis dar aktyvūs. Jie gali kelias dienas veikti organizme, todėl tokios vakcinos gali sukelti stipresnį šalutinį poveikį. Pavyzdžiai – geltonojo drugio ar raudonukės vakcinos. Po tokių skiepų donorystę rekomenduojame atidėti mažiausiai savaitei ir stebėti savijautą.

Didžioji dalis kitų vakcinų, tokių kaip COVID-19, gripo ar hepatito B, yra inaktyvuotos. Tai reiškia, kad šios vakcinos yra gerokai švelnesnės, o galimas šalutinis poveikis paprastai pasireiškia tik pirmąją parą. Todėl pasiskiepijus inaktyvuota vakcina aukoti kraujo galima jau kitą dieną.

Kraujo aukojimą atidėti vienai dienai rekomenduojame pirmiausia dėl paties donoro savijautos. Vakcina gali trumpam sukelti bendrą silpnumą ar karščiavimą, o kartais panašiai veikia ir pati donorystė. Nenorime, kad šie poveikiai sutaptų.

Svarbu pabrėžti – ši rekomendacija skirta donoro gerovei, o ne dėl kokios nors rizikos recipientui. Mūsų tikslas – saugoti tiek donoro, tiek recipiento sveikatą.

Kokie yra pagrindiniai kriterijai, susiję su sveikata, nuo kurių priklauso, kada jau žmogus gali atvykti saugiai paaukoti kraujo? 

Pirmiausia būtina pabrėžti, kad ne tik po skiepų, bet ir įprastai atvykdamas paaukoti kraujo žmogus turi jaustis gerai fiziškai ir psichologiškai. Svarbu nesirgti infekcinėmis ligomis ir neturėti jokių peršalimo požymių. 

Net ir esant menkiems peršalimo simptomams, pavyzdžiui, tekančiai nosiai, lengvam gerklės skausmui ar užkimusiam balsui, žmogaus paprašome donorystę atidėti kelioms dienoms, kol visiškai pagerės savijauta.

Žinoma, norint būti kraujo donoru, taip pat negalima sirgti krauju perduodamomis ligomis, tokiomis kaip ŽIV, hepatitas B ar C, sifilis. Atvykstant aukoti kraujo svarbu būti bent šiek tiek pavalgius ir atsigėrus skysčių, kad procedūra būtų saugi ir žmogus jaustųsi gerai.

Galbūt matote tendenciją, kad donorai vis dažniau planuoja skiepus ir donorystę iš anksto, kad išvengtų atidėjimų?

Dažniausiai donorai vakcinacijos su donoryste iš anksto nederina – paprasčiausiai apie tai negalvoja. Tendencijos tokios, kad kasmet maždaug spalio mėnesį, prasidėjus aktyvesniam skiepijimui nuo gripo, pastebime daugiau atvejų, kai donorai ateina aukoti kraujo tą pačią dieną po vakcinacijos. Tokiais atvejais paprašome donorystę trumpai atidėti.

Kokie yra dažniausi mitai, susiję su vakcinacija ir kraujo donoryste? Ką iš donorų girdi Nacionalinis kraujo centras?

Reguliariai kraują aukojantys donorai mitais vadovaujasi retai – jie puikiai žino aktualią informaciją. 

Vienas dažniausių mitų – kad kartu su perpiltu krauju recipientui perduodama ir pati vakcina. Tai visiškai klaidinga. Vakcinose esantys virusai ar bakterijų fragmentai yra tokie maži, kad perpilant kraują jie neturi jokio poveikio ir recipientas tikrai nėra „pavakcinuojamas“.

Taip pat neretai manoma, kad po vakcinacijos negalima vartoti alkoholio ar tą pačią dieną drėkinti dūrio vietos, o po donorystės – plauti rankos. Šie teiginiai – taip pat mitai. 

Šiuolaikinės vakcinos ir donorystė atliekamos naudojant labai plonas adatas, o įdūrimo vieta nėra žaizda, todėl po kelių valandų ją drėkinti yra visiškai saugu. Alkoholį, žinoma, reikia vartoti saikingai, tačiau jo neigiamas poveikis vakcinacijai ar po kraujo donorystės nėra įrodytas.