Nors algos kils, krūviai žlugdo: rajonuose uždaromi skyriai ir gydytojų stygius kelia nerimą „greitukių“ darbuotojams

Jau keturis mėnesius Lietuvoje veikia naujoji Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba – tai yra į vieną sujungtos atskirai veikusios 48 GMP stotys su būstine Kaune. 

Nors sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar liepą skambiai pranešė, kad nuo šiol skubią pagalbą greitoji galės teikti nepaisydama savivaldybių ribų, pagerės ne tik pagalba pacientams, bet ir darbo sąlygos, patys darbuotojai sako, kad dalis problemų vis dar bado akis, o nuvažiuojami kilometrai tik auga.

Džiaugsmą dėl algų temdo nemažėjantys krūviai

Komentuodama dabartinę situaciją Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė neslėpė džiaugsmo, kad turėję tik žodinį ministro pažadą apie ketinamas per dvejus metus suvienodinti algas, GMP darbuotojai ką tik sulaukė geros žinios.

„Iki tol buvo didžiulis darbuotojų nerimas, nes atlyginimai labai netolygūs, bet per kelias dienas situacija pagerėjo – suvienodinti atlyginimus pagal esamą didžiausią žadama iki šių metų pabaigos“, – portalui tv3.lt sakė ji.

Vis tik profesinės sąjungos atstovė pabrėžė, kad didele problema išlieka nesureguliuoti darbo krūviai: „Dalis gydymo įstaigų mažina skyrius, kai kur neveikia Vaikų ligų, Akušerijos skyriai arba nėra tam tikrų specialistų. Čia turime nemažą pervežimų skaičių, dėl kurių mūsų buvimas kelyje išilgėja. O darbuotojų yra tiek, kiek yra. Tad krūviai yra dideli ir gal net prašysime Darbo inspekcijos išaiškinimo, kaip vis tik turėtų atrodyti budėjimas, nes tai nėra tai, kad žmogus neišlipa iš automobilio 24 valandas...“ 

Uždaromi skyriai, nėra specialistų

J. Keburienė neslėpė, kad dar daugiau nerimo kyla žiūrint į ateitį ir vykdomą sveikatos įstaigų tinklo reformą, kai paslaugų kai kuriose ligoninėse dar labiau gali sumažėti.

„Jei postų, tai yra dirbančių brigadų skaičius bus padidintas, viskas bus gerai, tai yra normalu. Bet dabar trūksta žmonių. Kaip jau sakiau ir ministerijai, nėra atlikti darbai. Prieš uždarant skyrių reikia pasižiūrėti, kiek per dieną buvo paguldoma pacientų arba kiek kreipėsi dėl tokios problemos, kad būtų guldoma į šį skyrių, nes tiek žmonių turime pervežti, jie gi niekur nedingsta.

Tam turi būti paskaičiuotas ir automobilių skaičius, kiek užtruksime kelyje. Jau nekalbu apie tai, kad mūsų automobiliai genda, tad kol negausime naujų, dar gali būti visokių niuansų“, – dėstė ji.

Pašnekovė pasakojo, kad, pavyzdžiui, ir dabar dėl paprasto piršto lūžio tenka vežti vaiką į didžiąsias gydymo įstaigas, tačiau kyla nerimas, jog tokių pervežimų gali tik daugėti.

„Kai neaišku, yra sumušimas ar lūžis, dėl to visada pervežame į centrą, nes ne visi turi vaikų traumatologus, chirurgus ar anesteziologus. Kitą kartą gali būti ir lėtinės ligos paūmėjimas, pavyzdžiui, vaikas gali sirgti diabetu, jam kažkas pablogėti ir korekcijai vežame į aukštesnio lygio ligoninę, nes vaikų endokrinologo rajone nėra, ne visi tėvai turi transportą nuvažiuoti. 

Dėl planinių procedūrų greitosios nevažinėja, bet kartais gydymo įstaigos pagudrauja ir sako, kad kviečia neplaniniam pervežimui, nors atvažiavus paaiškėja kitaip. Bet, matyt, tik laiko klausimas, kada tai susitvarkys“, – kalbėjo J. Keburienė. 

Iki darbo vietos tenka nuvažiuoti ir apie 100 kilometrų

Nors viešai deklaruota, kad GMP tarnybą po reformos paliko mažiau nei 5 proc. darbuotojų, kurių dauguma pasinaudojo proga išeiti užtarnauto poilsio, pašnekovė tikino, kad darbo organizavimas kartais išties stringa. 

„Kiek išsako mano kolegos, profesinės sąjungos nariai, kad vis tik išėjo nemažas kiekis darbuotojų, taip pat žmonės serga, perdega, ima nedarbingumą. Ir tai nestebina, nes krūviai yra labai dideli. O pavaduoti nelabai noriai kviečiami darbuotojai, tai reiškia, kad jei kas susirgo ar atostogauja, ta brigada tiesiog nuimama. Kita problema, kartais darbo organizavimas taip ir vyksta, kad jei iš 10 brigadų dėl kažkokių priežasčių 2 neatėjo, tai sako, kad padirbs 8. Tokių tendencijų turime“, – pasakojo J. Keburienė.

Pasak jos, nors darbuotojai džiaugiasi surengtais mokymais, atstumai nedžiugina, mat po reformos kitą kartą tenka iki darbo vietos nuvažiuoti ir apie 100 km.

„Ten, kur yra išėję darbuotojai, o nauji nebuvo priimti, nesuformuotos komandos. Tai siunčiami darbuotojai, pavyzdžiui, iš Panevėžio į Pasvalį, iš Vilniaus į Elektrėnus. Ir žmonės turi savo transportu nuvažiuoti ten, nekompensuoja, o tai kartais sudaro ir 100 kilometrų, tuo metu atvykimo laikas neįskaitomas į darbo laiką. Tad ši problema išlieka. Bet dialogas tiek su ministerija, tiek vadovu vyksta, tad tikimės teigiamų rezultatų“, – optimizmo nestokojo ji. 

Daug tikisi iš pacientų pavėžėjimo sistemos

GMP tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis patikino, kad vykdant reformą jau padaryta daug svarbių darbų, bet ne mažiau jų dar laukia siekiant spręsti vardijamas problemas. 

Jis sutiko, kad problema dėl pervežimų išlieka, tačiau priminė, jog tai iš dalies įeina į greitosios darbo funkcijas.

„GMP neišvengiamai yra susijusi su visa sveikatos sistema ir pokyčiais joje. Taip, redukuojant kai kurias paslaugas regionuose darbuotojams atsiranda daugiau pavėžėjimo. Kita vertus, reikia nepamiršti, kad pacientų transportavimas yra viena sudedamųjų GMP paslaugos dalių. Tai yra reglamentuota sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir šiandien apie 15 proc. paslaugų yra pacientų transportavimas. Be jokios abejonės, dalis pervežimų yra tų, kurių reikia atsisakyti“, – komentavo jis.

„Dalis gydymo įstaigų mažina skyrius, kai kur neveikia Vaikų ligų, akušeriai skyriai arba nėra tam tikrų specialistų. Čia turime nemažą pervežimų skaičių, dėl kurių mūsų buvimas kelyje išilgėja. O darbuotojų yra tiek, kiek yra“, – sakė J. Keburienė.

Šioje vietoje pašnekovas daug vilčių dėjo į pradėjusį veikti bandomąjį pacientų pavėžėjimo projektą.

„Jame dabar ir kaip GMP dalyvaujame, mūsų numeris 1808 yra atsakingas už skambučių priėmimą užsakant šią paslaugą. Labai tikimės, kad būsimoji pavėžėjimo tvarka, kuri, įvertinus pilotinio projekto, kuris tęsis iki kovo mėnesio, rezultatus, nuo liepos startuos visoje Lietuvoje ir nuims dalį tokių pavėžėjimų. Taip galėsime atsikvėpti kaip GMP tarnyba atlikdami savo tiesioginę funkciją“, – kalbėjo N. Mikelionis. 

J. Keburienė savo ruožtu turėjo abejonių, ar išties pacientų pavėžėjimas palengvins GMP naštą.

„Mintys liūdnos, nes projektai turi tendenciją baigtis, o tada arba paslauga nutraukiama, arba perduodama kitiems, todėl į tai žiūrime su šiokia tokia baime. Tad gali būti, kad anksčiau ar vėliau tai atiteks mums ir su tokiais pajėgumais, kuriais turime dabar, galėtų būti problematiška susitvarkyti su šita funkcija“, – teigė ji.

Žada, kad atvyks dar operatyviau

GMP tarnybos vadovo teigimu, šiuo metu su reforma atveriami visi vartai visuomenei gauti kokybiškesnę greitąją pagalbą. Pasak jo, tam jau pradėti visų GMP darbuotojų mokymai. 

„Kokį dešimt metų sistemoje neturėjome tokių mokymų. Jie yra susiję su masinių nelaimių valdymu ir ūmių būklių gydymu, tai vienas žingsnių keliant kompetenciją ir paslaugos kokybės suvienodinimą visoje Lietuvoje“, – kalbėjo N. Mikelionis.

Pasak jo, dar viena svarbi dedamoji – GMP operatyvumas: „Kad ir kaip kartais būtų sudėtinga tą padaryti, GMP reikia skubėti, turime atvažiuoti kaip įmanoma greičiau. Tikrai diskutuosime, ar į visus skubius kvietimus reikia turėti vienodą laiko standartą – iki 15 minučių. Aišku, kartu yra būklių, į kurias reikia atvykti greičiau nei per 15 minučių, pavyzdžiui, klinikinės mirties atveju.

Operatyvumui didinti plečiamas ir pastočių tinklas, kur darbuotojams galima pailsėti, jei nėra iškvietimo. Jų išdėstymas turi būti kuo platesnis, kad būtų padengta visa šalis, kad būtų galima operatyviau atvykti į kvietimo vietą.“ 

Taip pat kitiems metams yra numatytas iš GMP brigadų skaičiaus didinimas, numatyta turėti 10 papildomų brigadų, tam bus skirtas finansavimas: „Aišku, tam reikia ir žmonių, tad intensyviai ieškome naujų darbuotojų, didinsime ir paramedikų priėmimą į GMP struktūrą“, – sakė jis.

Pasirašys susitarimą su profesinėmis sąjungomis

N. Mikelionio tvirtinimu, dar šiemet ketinamos suvienodinti algos visiems GMP darbuotojams – gera atspirtis ir kitiems klausimams dėl darbo sąlygų spręsti:

„Visa tai taip pat veda prie to, kad ruošiamės pradėti dialogą su profesinėmis sąjungomis, darbo taryba ir rasti bendrus sąlyčio taškus ir pasirašyti atskirą susitarimą.“

Jis pridūrė, kad ne mažiau svarbus automobilių parko atnaujinimas ir įrangos standartizavimas: „Visi šie dalykai susiję ir su paslaugų kokybės gerinimu gyventojams, nes modernus automobilis, elektromechaniai neštuvai – tai ir pačiam žmogui gerokai maloniau, nes dabar turime, patikėkite, visko.“

Tarnybos vadovas neslėpė, kad kai kada išties darbuotojai skundžiasi, kad, atrodo, nesugebės nuvažiuoti į iškvietimo vietą, nes automobilis subyrės. Tiesa, jis pabrėžė, kad toli gražu taip nėra visur, bet kaip darbo užmokesčio skirtumai yra didžiuliai – gali skirtis net du kartus, taip ir čia situacija nevienoda.

Nemano, kad reikėtų apmokestinti piktnaudžiaujančius

Nors GMP darbuotojai ne kartą kėlė problemą dėl visiškai neskubių, skubios pagalbos nereikalaujančių iškvietimų ir siūlė galbūt net sekti Latvijos pavyzdžiu, kur tokie skambučiai apmokestinami, GMP tarnybos vadovas tokios minties nepalaikė.

„Tai, kad žmonės skambina ir apkrauna greitąją ne visai tikslingais kvietimais, tai turbūt yra ne žmonių problema, bet sistemos problema ir turime ieškoti įrankių jai išspręsti. Esu griežtas priešininkas tokių kvietimų apmokėjimo. 

Tie, kurie tokiais skambučiais piktnaudžiauja, neretai laikosi ne visai tinkamo gyvenimo būdo, tai ką tu iš jų paimsi? Ką paimsi iš to žmogaus, kuriam kiekvieną dieną po keliolika kartų kviečia greitąją, nes jis guli kažkur gatvėje, intoksikuotas alkoholiu...

O baimę žmonėms skambinti GMP, kad nebūtų apmokestintas, sukelti gali. Ir čia atsiranda rizika, kad žmogui bijant skambinti ir iškviesti GMP be reikalo, gali būti pražiūrėta labai sunki situacija. Ypač tai susiję su vyresnio amžiaus žmonėmis“, – kalbėjo N. Mikelionis. 

Jo manymu, valstybei, GMP tarnybai reikia surasti įrankius, kad būtų galima šią situaciją valdyti. Pašnekovas pridūrė, kad vienas tokių įrankių jau kitąmet ruošiamas diegti ir Lietuvoje:

„Kitais metais startuos pasiruošimas išmaniosios GMP projektui, kur viena numatyta dalis – konsultacijų sistema ir konsultacijų algoritmų sukūrimas ir įdiegimas. Tai reiškia, kad mes galėsime efektyviau, saugiau pačiam pacientui ir GMP darbuotojams pakonsultuoti tuos žmones, kuriems tikrai nereikia GMP, nukreipti juos atitinkama kryptimi, galbūt ateityje net užregistruoti pas šeimos gydytoją. Žodžiu, turėsime vieną dedamąją, ko mums labai trūksta GMP dispečerinėje ir vartuose į sveikatos sistemą – standartizuotos, oficialiai patvirtintos konsultavimo sistemos.“