Nuo Velykų stalo – į „tobulą mitybą“: baltymų bumas Lietuvoje ir pavojinga sveikos gyvensenos riba

Ilgaamžiškumo tema tampa vis aktualesnė, o socialiniuose tinkluose klesti baltymų, „švarios“ mitybos ir disciplinuoto gyvenimo kultas. 

Tačiau specialistai įspėja: sveika gyvensena gali nepastebimai peraugti į kraštutinumą, kuris ima kenkti.

Sveikos gyvensenos tendencija – kada ji tampa rizika?

Visuomenėje augantis dėmesys sveikatai neabejotinai yra teigiamas reiškinys, tačiau naujausi duomenys rodo ir kitą šios tendencijos pusę. 

Vis dažniau kalbama apie nervinę ortoreksiją – sutrikimą, kai žmogus pernelyg susitelkia į „tobulą“ mitybą ir pradeda taikyti sau griežtas, kartais nepagrįstas taisykles.

Iš pirmo žvilgsnio toks gyvenimo būdas gali atrodyti siektinas, tačiau ilgainiui jis gali neigiamai paveikti tiek psichologinę, tiek fizinę sveikatą. 

Perdėta kontrolė, nuolatinis ingredientų tikrinimas ar kategoriškas „gero“ ir „blogo“ maisto skirstymas tampa nebe sveikatingumo, o rizikos ženklu.

Tyrimai rodo, kad beveik pusė suaugusiųjų Lietuvoje laikosi įvairių dietų ar mitybos režimų. Maždaug 15 proc. jų pasižymi ortoreksijai būdingais bruožais. 

Tai reiškia, kad nemaža dalis visuomenės gali būti rizikos grupėje net to nesuvokdama.

Didžiausią riziką patiria:
•    moterys, 
•    jaunesnio amžiaus žmonės, 
•    asmenys, besilaikantys griežtų dietų, 
•    aktyviai besidomintys sveika gyvensena.

Problema ta, kad tokie įpročiai dažnai laikomi „disciplinos“ ar „valios“ ženklu, todėl ilgai lieka nepastebėti.

Socialinių tinklų spaudimas

Svarbų vaidmenį šioje tendencijoje atlieka socialiniai tinklai. Juose gausu turinio apie „idealią“ mitybą, dietas ir gyvenimo būdą, kuris ne visada paremtas mokslu. 

Nuomonės formuotojai dažnai kuria standartus, kurie gali būti nerealistiški ar net žalingi. Dėl to dalis žmonių pradeda jausti spaudimą laikytis griežtų taisyklių, o nukrypimai nuo jų sukelia kaltės jausmą.

Nors ortoreksija dažnai maskuojasi kaip sveikas pasirinkimas, jos pasekmės gali būti rimtos:
•    padidėjęs nerimas dėl maisto, 
•    kaltės jausmas valgant „neleistinus“ produktus, 
•    nelankstus mąstymas, 
•    socialinė izoliacija, 
•    mitybos disbalansas ir sveikatos sutrikimai.

Didžiausia problema – riba tarp sveikos gyvensenos ir žalingo elgesio tampa sunkiai pastebima.

Šios įžvalgos pateikiamos remiantis SMK Aukštosios mokyklos mokslininkų atliktu tyrimu apie nervinę ortoreksiją, kuris yra dalis šios aukštosios mokyklos vykdomų taikomųjų tyrimų socialinių ir sveikatos mokslų srityse.

Reaguojant į augančią problemą, inicijuotas tarptautinis bendradarbiavimas – Europos nervinės ortoreksijos aljansas, vienijantis daugiau nei 30 tyrėjų iš skirtingų šalių. Jo tikslas – geriau suprasti šį sutrikimą, kurti diagnostikos metodus ir didinti visuomenės informuotumą.