Nuolatinės blogos žinios: kaip susidoroti su informacijos srautu ir išlikti ramiems

Socialiniai tinklai šį poveikį tik sustiprina, nes juose nėra jokių ilgio, laiko ar konteksto apribojimų. Ir visa tai vyksta begaliniame, nepertraukiamame sraute. Leidinyje RTÉ buvo aprašyta, kaip galime apsisaugoti, tačiau visiškai neužverti durų pasauliui.

Didelis naujienų antplūdis

Esame užprogramuoti atkreipti dėmesį į pavojų. Psichologai tai vadina neigiamu šališkumu; dar mūsų protėviai turėjo nuolat stebėti grėsmes, kad išliktų. Šiuolaikiniai algoritmai puikiai tai žino ir nuolat siūlo mums vis daugiau dramatiško turinio. Net tie, kurie sako mėgstantys „pozityvias naujienas“, dažniau spustelėja būtent neigiamas.

Kuo daugiau blogų naujienų skaitome, tuo daugiau jų gauname – toks yra socialinių tinklų algoritmas. Tai didina nerimą, įtampą ir bejėgiškumo jausmą.

Susidūrus su nerimą keliančia informacija, suaktyvėja simpatinė nervų sistema – ta pati, kuri įsijungia pavojaus metu. Organizmas reaguoja:

Padažnėja širdies plakimas;

Padidėja kortizolio lygis;

Kvėpavimas tampa paviršutiniškas;

Smegenys pereina į režimą „kovok, bėk arba sustink“.

Ilgalaikis stresas išeikvoja kognityvinius išteklius, pablogina koncentraciją ir gali padidinti nerimo bei prislėgtumo lygį.

Dėl per didelio naujienų vartojimo kai kurie žmonės tampa tarsi „apatiški“ – mažiau jautrūs bet kokiai informacijai. Kitiems tampa sunkiau užmigti, jie jaučia pyktį, nerimą ar įtampą. Tai vadinama netiesioginiu traumatiniu poveikiu, kai sunkaus turinio peržiūra gali sukelti emocines reakcijas, panašias į patiriamo stipraus streso metu.

Kaip apsisaugoti nuo informacijos šturmo

Sukurkite savo medijos vartojimo taisykles.

Nešvęskite ir neužbaikite dienos naujienomis. Neįjunkite pranešimų apie visus naujienų įvykius. Nustatykite konkretų paros laiką, kada skaitote naujienas – ir tik tada.

Ribokite per didelį informacijos kiekį. Patikrinkite ekrano laiko statistiką ir jį sumažinkite. Sukurkite „zoną be telefono“, pavyzdžiui, miegamąjį.

Venkite masinančių antraščių (klikbaitų) ir toksiškų srautų. Dramatiškos antraštės dažnai sukurtos tik tam, kad paspaustumėte. Jei pastebite, kad esate „įsiurbiamas“ į naujienų srautą, padarykite pauzę.

Žinokite savo ribas. Žmonės, turintys nerimo sutrikimų ar ankstesnę trauminę patirtį, yra labiau pažeidžiami. Jei jaučiate, kad turinys kenkia, palikite jį.

Palaikykite vaikus ir paauglius. Vaikai neturi tokių savireguliacijos mechanizmų kaip suaugusieji. Paaiškinkite naujienas, aptarkite jas ir suteikite erdvės klausimams.

Ieškokite šviesos tarp tamsos. Sutelkite dėmesį į pagalbos, solidarumo ir žmogiškumo istorijas. Perkelkite dėmesį į gamtą, humorą, meną ir kūrybą.

Užduokite sau klausimus. Jei traukia peržiūrėti dar vieną blogų naujienų srautą, pagalvokite, galbūt jūs ko nors vengiama savo gyvenime? Gal tai yra būdas „atitraukti dėmesį“?

Reguliuokite kūną, kad nuramintumėte protą. Pavyzdžiui, lėtas, gilus kvėpavimas, pasivaikščiojimas gryname ore, minimali fizinė veikla ir bent 10 min. pauzė nuo ekrano.

Galime būti informuoti apie įvykius – ir kartu išsaugoti psichologinę pusiausvyrą. Sveikas medijos vartojimas yra ne atsiribojimas nuo pasaulio, o rūpinimasis savimi.

Taip, gyvename informacinių audrų laikais, bet galime išmokti formuoti savo „medijos imunitetą“, išsaugoti aiškumą, emocinį balansą ir vidinę atramą.

Šaltinis: tsn.ua