Nustokite gripą painioti su koronavirusu: įspėjo, kaip ligas atpažinti laiku

Nors šalį ir apėmusi koronaviruso pandemija, negalima pamiršti, kokia taip pat pavojinga yra gripo liga. Neretai yra sunku atskirti šias ligas vieną nuo kitos dėl jų simptomų panašumo.

„Tiek gripo, tiek COVID-19 ligos simptomai yra labai panašūs.

Jų išraiška ir intensyvumas skiriasi priklausomai nuo sergančiojo individualių imuninės sistemos ypatybių, amžiaus, gretutinių ligų, todėl be laboratorinių tyrimų gripą ir COVID-19 ligą atskirti dažniausiai sunku“, – teigia J. Sauserienė.

Anot jos, esminis skirtumas tarp gripo ir koronaviruso yra tai, kad gripas pasireiškia staigiau ir greičiau.

„Gripas dažniausiai pasireiškia labai staigia ligos pradžia, vyraujant bendriniams simptomams – karščiavimui, galvos, kūno raumenų skausmams.

Ligos eigoje atsiranda sloga, gerklės skausmas, kosulys“, – vardina gripo simptomus gydytoja Jolanta Sauserienė.

Nors koronaviruso simptomai labai panašūs, dažniausiai ligos pradžia nebūna tokia staigi.

Daliai susirgusių žmonių pasireiškia specifiniai COVID-19 simptomai – skonio ir uoslės sutrikimas, tačiau jų nereikėtų laikyti ankstyvais požymiais, mat jie pasireiškia ne visiems.

Atskirti padės tik tyrimai

Prasidėjus gripo sezonui, gydytoja klinikinėje praktikoje pataria vis dažniau karščiuojančius pacientus tirti tiek dėl koronaviruso, tiek dėl gripo specifiniais testais.

„Anksti nustačius gripo diagnozę, tikslinga pradėti gydymą prieš virusiniais vaistais. Tai specifinis gydymas, kuris gali palengvinti ir sutrumpinti ligos eigą.

Tuo tarpu COVID-19 ligai specifinio gydymo nėra. Abi ligos gydomos koreguojant simptomus, pirmiausiai mažinant karščiavimą bei skausmą paracetamoliu ar nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.

Kitas gydymas skiriamas individualiai, priklausomai nuo vyraujančių simptomų“, – apie nustatytos ligos gydymą pasakoja gydytoja J. Sauserienė.

Organizatorių nuotr.

Rečiau užsiimama savigyda

Nors gripo sukelti simptomai bei komplikacijos gali būti taip pat grėsmingos gyvybei, gydytoja pastebi, kad sergant koronavirusu žymiai dažniau prireikia gydymo ligoninėje, ypač vyresnio amžiaus asmenų tarpe.

Esant intensyviam karščiavimui, kuomet nepavyksta sumažinti kūno temperatūros gydytojo rekomenduotomis vaistų dozėmis, atsiradus dusuliui, intensyviai vemiant ar viduriuojant, vertėtų sunerimti ir susisiekti su savo šeimos gydytoju arba kreiptis skubiosios pagalbos.

Anot gydytojos J. Sauserienės, žmonės rečiau užsiima savigyda, o dažniau kreipiasi aptarti gydymo plano su savo šeimos gydytoju. Taip pat auga didesnis pasitikėjimas profesionalais.

„Savigyda tampa vis mažiau madinga, bet dar būna, kad pacientai reikalauja antibiotikų, nors jie negydo virusinių infekcijų ir skiriami tik komplikacijų gydymui.

Kartais susirgę COVID-19 liga ima vartoti aspiriną ar kitus „kraują skystinančius“ vaistus.  

To daryti, gydantis namuose, paprastai nereikėtų. Jei norisi vartoti kažką papildomai, galima pasitarti su gydytoju dėl vitamino C, D, cinko vartojimo tikslingumo – tai bent jau nepakenks“, – sako šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė.

Skiepai – svarbi ligų valdymo priemonė

Gydytoja tvirtina, kad šis metas yra tinkamiausias vakcinacijai nuo sezoninio gripo. Pasak jos, tiek gripo, tiek koronaviruso ligų valdyme lemiamas vaidmuo tenka vakcinacijai, todėl skiepytis yra pareiga.

„Linkiu sąmoningumo, ypač galvojant apie pažeidžiamiausius visuomenės narius, kurie negali būti paskiepyti ir jiems belieka tikėtis būti tarp sveikų žmonių“, – teigia gydytoja J. Sauserienė.

Gydytoja Jolanta Sauserienė taip pat pridūrė: „Gripas niekur nedingo, o COVID-19 pandemijos metu išlikti sveikiems – mūsų visų atsakomybė.“

Sidebar placeholder