Onkologė įvardijo žalingiausius grožio ritualus, kuriuos vis dar laikome nekaltais

Pagal tai, kokio amžiaus pas mus ateina ligoniai, tai didesnė tikimybė yra sirgti, nei būti sveikam“, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė. Anot jos, gelinis lakavimas – tai tik lašas jūroje kalbant apie kenksmingas medžiagas, naudojamas kasdienybėje.

Taikinyje – vaisingumas ir vėžys

Nuo rugsėjo 1 dienos Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo draudimas naudoti cheminę medžiagą TPO (Trimethylbenzoyl Diphenylphosphine Oxide) kosmetikos gaminiuose, tarp jų – ir geliniuose nagų lakuose bei bazėse.

TPO – tai fotoiniciatorius, kuris leidžia geliniams lakams sukietėti veikiant UV spinduliams, tačiau naujausi moksliniai tyrimai kelia susirūpinimą dėl šios medžiagos poveikio žmonių sveikatai, ypač vaisingumui.

Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija (EK) žengė griežtą žingsnį siekdama užtikrinti vienodą ir saugią kosmetikos gaminių priežiūrą visoje ES.

TPO buvo priskirtas prie 1B kategorijos CMR medžiagų – tai reiškia, kad tyrimai su gyvūnais rodo aiškią riziką.

Ši medžiaga buvo įvardinta kaip kancerogenas – teoriškai jis gali prisidėti prie tam tikrų vėžio formų rizikos, ypač esant ilgalaikiam naudojimui kartu su UV švitinimu.

Dar viena nustatyta didelė rizika – akivaizdus poveikis reprodukcinei sistemai.

Tyrimo metu pelės buvo veikiamos daug didesnėmis dozėmis, nei tenka žmonėms, tačiau, įvertinus žmogų veikiančių cheminių medžiagų visumą, imtasi atsargumo priemonių.

Šis EK sprendimas sukėlė nemažai diskusijų grožio sektoriuje: kai kurie specialistai tvirtino apie draudimą sužinoję tik vasarą, likus nedaug laiko pasiruošimui.

Nors kai kurie verslai spėjo prisitaikyti, kiti kėlė klausimus dėl galimų paslaugų brangimo, kontrolės mechanizmo bei atsakomybės už namuose dirbančius meistrus.

Seniai žinoma naujiena

Pasak gydytojos onkologės E.Juodžbalienės, vien gelinio lakavimo sukelto vėžio rizikos procentas teoriškai yra gana mažas, tačiau į problemą reikia žiūrėti plačiau ir įvertinti visą mus supančią toksišką aplinką.

„Prisiminkime, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tos moterys, kurios lakuoja nagus, naudoja daug kosmetikos, turi tatuiruočių, naudoja kvepalus, įvairią buitinę chemiją, muilus, skalbiklius, skalbinių minkštiklius, iš esmės nesuvokia, kad gyvena tarsi cheminiame rūke“, – perspėja gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė. Anot jos, žmogui nusiprausti užtenka ir šilto vandens.

Medikė pastebi, kad žmonės labai dažnai nesusimąsto apie cheminių medžiagų poveikį organizmui, todėl visko naudoja per daug ir per dažnai.

„Sėdint prie jūros net per kelis metrus nuo kai kurių žmonių tvoskia kvepalais. Kam tai reikalinga? Apskritai, praradome budrumą, ką į save ir ant savęs dedame.

Todėl, mano akimis, vien gelinis lakavimas yra tik lašas jūroje, palyginus su tuo, koks yra maistas, rūbai ir visa kita.

Nuo galvos iki kojų 24 valandas per parą esame chemikalų ir kitų neaiškių medžiagų aplinkoje“, – sako E.Juodžbalienė ir pabrėžia holistinio požiūrio svarbą.

Kaip pavyzdį gydytoja pateikia titano oksidą apie kurio neigiamą poveikį daug kalbama, tačiau kuris iki šiol yra tam tikrų vaistų sudėtyje.

„Kartu su vaistais gauname ne tik veikliąją medžiagą, bet dar daugybę papildomų cheminių medžiagų, per metus „suvalgome“ nemažą kiekį lūpdažio, o netgi nedidelė tatuiruotė sudirgina imuninę sistemą.

Cheminė medžiaga niekad nebus suderinama su normaliu ląstelės gyvenimu, todėl nieko ant savęs ir į save nereikia dėti be reikalo.

Paskutinius 50 metų mes bandom savo ląsteles priversti gyventi nenormaliomis sąlygomis, todėl jos išsigimsta.

Jei produktas pagal sudėtį yra netinkamas valgyti, tai jo nereikėtų vartoti ir išoriškai“, – sako E.Juodžbalienė. Ji atkreipia dėmesį, kad buityje priskaičiuojama apie 80 tūkst. cheminių medžiagų.

Kaip dar vieną galimai kenksmingą, bet dar neuždraustą kosmetikos priemonę gydytoja įvardija kremus nuo saulės. Anot jos, tik laiko klausimas, kada ir šie bus pripažinti keliančiais įvairias rizikas sveikatai.

„Jau yra duomenų, tačiau niekas neklauso, vis tiek tepasi“, – perspėja gydytoja onkologė, pati kūnui naudojanti tik nerafinuotą kokosų aliejų.

Tylusis rizikos veiksnys – UV spinduliai

Geliniam lakavimui kietinti naudojamos UV arba LED lempos, kurios skleidžia ultravioletinius spindulius. Nors jų spinduliuotė nėra tokia intensyvi kaip saulės, dažnas ir ilgalaikis švitinimas gali padidinti odos vėžio riziką, sukelti ląstelių DNR pažeidimus, panašius į tuos, kuriuos sukelia ilgalaikis buvimas saulėje.

Be to, gelinis lakavimas gali trukdyti laiku pastebėti nago pakitimus.

Nepermatomi geliniai lakai gali paslėpti ankstyvus melanomos požymius, matomus plika akimi: tamsias ar juodas linijas po nagu, pokyčius nago odelėse ar guolyje, nago deformacijas.

Nago melanoma – reta, bet pavojinga odos vėžio forma. Tiesiogiai jos UV spinduliai nesukelia, tačiau nago melanomą gali paskatinti gelinio lakavimo metu patiriamas nago traumavimas, uždegimai, hormoniniai pakitimai.

Toks dažnas gelinis lakavimas, kaip įprasta – kas 3–4 savaites – ilgainiui gali turėti įtakos didesnei odos vėžio rizikai.

Be didinamos vėžio rizikos, geliniuose lakuose esantis TPO gali dirginti odą, sukelti alergines reakcijas, pažeisti nago guolį ar aplinkinę odą.

Norint sumažinti rizikas, grožio specialistams ir klientams rekomenduojama naudoti apsaugines pirštines su atvirais pirštais arba SPF kremą ant rankų prieš švitinimą. Tačiau reikėtų įvertinti tai, kad SPF priemonių saugumas taip pat nevienareikšmis.

Taip pat patariama reguliariai apžiūrėti nagus – ar nėra tamsių, nenykstančių dėmių, kitų nago pokyčių, leisti nagams „pailsėti“ nuo nuolatinio lakavimo, kad būtų galima stebėti natūralią jų būklę, o pastebėjus nago pakitimus, nedelsti kreiptis į dermatologą.

Dantų plombavime naudos toliau

TPO odontologijoje naudojamas kaip iniciatorius šviesoje kietėjančiose dantų plombų medžiagose. Jis padeda pradėti polimerizacijos procesą, kai plombinė medžiaga kietėja veikiant mėlynai šviesai.

TPO dažnai pasirenkamas dėl estetinių savybių – šis junginys mažiau gelsvina plombą nei tradiciniai iniciatoriai, todėl ypač tinka priekinių dantų restauracijoms.

Bent kol kas odontologams nėra uždrausta naudoti šią medžiagą, nes jų darbą reglamentuoja ne kosmetikos, o medicinos reglamentas.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad TPO naudojama ne visose plombose, be to, prieš ją dedant ant danties naudojamos papildomos medžiagos, kurios apsaugo nuo tiesioginio sąlyčio. Visgi kai kurios odontologijos klinikos TPO jau atsisako savanoriškai.