Pajūrio gyventojai išsiskiria ilgaamžiškumu: meras išdavė sveikatos paslaptis
(1)Higienos instituto paskelbti duomenys rodo, kad išsiskiria Neringa, kurioje 2025 metais vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekė net 83,8 metų.
Tai beveik šešeriais metais daugiau nei Lietuvos vidurkis, kuris praėjusiais metais buvo 77,9 metų.
Neringa pagal šį rodiklį užtikrintai pirmauja tarp visų Lietuvos savivaldybių. Antroje vietoje yra Palanga - 80,7 metų, toliau seka Panevėžys, kuriame vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekė 80,2 metų, Vilniuje - 80,1, Šiauliuose - 80,1, Kaune - 79,3 metų.
Klaipėdos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė pernai buvo 79,2 metų, o Klaipėdos rajono – 78,8 metų.
Tuo metu kai kuriose šalies savivaldybėse šis rodiklis gerokai mažesnis. Trumpiausia tikėtina gyvenimo trukmė 2025 metais fiksuota Molėtų rajono savivaldybėje - 71,4 metų. Šiek tiek daugiau nei 73 metus šis rodiklis siekė Ignalinos, Švenčionių, Lazdijų ir Kalvarijos savivaldybėse.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė - tai tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.
Neringoje gyvenimas - tarsi sveikatingumo programa
Neringos meras Darius Jasaitis kurorto gyventojų ilgaamžiškumu pernelyg nesistebi. Jo teigimu, kurortas turi daugybę dalykų, kurie gali prisidėti prie geresnės žmonių savijautos ir ilgesnio gyvenimo.
„Neturime kamščių. Turime greitą prieigą prie šeimos gydytojo, turbūt greičiausią Lietuvoje. Turime nuostabią gamtą“, - sakė D. Jasaitis.
Pasak jo, Neringos gyventojai turi ir geresnes galimybes judėti, vaikščioti, sportuoti. O fizinis aktyvumas, mero įsitikinimu, taip pat gali būti viena iš ilgesnio gyvenimo priežasčių.
„Galime daug vaikščioti gamtoje, kas yra svarbu. Sportuoti gryname ore“, - vardijo jis.
Anot mero, Neringoje yra didžiausia teniso kortų koncentracijų Lietuvoje, skaičiuojant vienam gyventojui.
„Moksliškai yra įrodyta, jog bet koks sportas su rakete labiausiai ilgina gyvenimą“, - sakė meras.
Tiesa, Neringoje, pasak jo, net paprasčiausi kasdieniai įpročiai gali tapti fiziniu aktyvumu.
Pats D. Jasaitis teigia, kad, kai tik yra galimybė, važiuoja dviračiu, dažnai kursuoja tarp Nidos ir Preilos. Be to, ir kasdienėje veikloje stengiasi galvoti apie sveiką gyvenimo būdą.
„Statau mašiną nuo parduotuvės tolimiausiame aikštelės kampe, kad kuo toliau reikėtų paėjėti“, - sakė D. Jasaitis.
O dar viena svarbi ilgesnio gyvenimo sąlyga - maistas. Neringos meras neabejoja, kad gyvenimas prie jūros suteikia galimybę dažniau rinktis žuvį ir kitus pajūrio krašto produktus.
„Ne paslaptis, kad Neringos gyventojų pajamos yra aukštesnės. Galime daugiau skirti lėšų kokybiškai mitybai, sveikam gyvenimo būdui. Niekas neabejoja, kad žuvis yra sveika“, - sakė jis.
Tiesa, pats mero darbas ir kasdien patiriama įtampa nėra palankus veiksnys ilgaamžiškumui.
„Gerai, kad meras tik vienas ir statistikos bendros negali stipriai iškreipti“, - juokavo Neringos vadovas.
Klaipėdoje gyvenimo trukmė ilgėja
Beje, ir Klaipėdos gyventojų situacija yra geresnė nei šalies vidurkis, nors gyvenimo trukmė čia šiek tiek trumpesnė nei kituose keturiuose didžiuosiuose šalies miestuose bei pajūrio kurortuose.
Tačiau statistika rodo, kad situacija uostamiestyje sparčiai gerėja. Per pastaruosius penkerius metus klaipėdiečių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuosekliai ilgėjo.
2021 metais Klaipėdos mieste ji siekė 74,9 metų, o pernai jau buvo 79,2 metų. Per penkerius metus rodiklis išaugo net 4,3 metų. Tuo pačiu laikotarpiu visoje Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 74,2 iki 77,9 metų, arba 3,7 metų.
Taigi Klaipėdos situacija ne tik gerėjo, bet ir išliko geresnė už šalies vidurkį visus penkerius metus. Didžiausias skirtumas užfiksuotas būtent pernai - klaipėdiečių tikėtina gyvenimo trukmė buvo 1,3 metų ilgesnė nei vidutiniškai Lietuvoje.
Pasak Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės Vitalijos Mikutytės, šią tendenciją galima vertinti teigiamai, tačiau vien gyvenimo trukmės skaičiaus nepakanka norint įvertinti gyventojų sveikatą.
Gyvenimo trukmę lemia daugybė veiksnių. Vienas svarbiausių - širdies ir kraujagyslių ligos. Didelę įtaką jų rizikai turi padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, nesubalansuota mityba ir cukrinis diabetas.
Ne mažiau svarbūs išvengiami rizikos veiksniai - alkoholio ir tabako vartojimas. Jie didina ne tik širdies ir kraujagyslių, bet ir onkologinių bei kvėpavimo sistemos ligų riziką.
Klaipėda turi ir tam tikrų privalumų. Miestas įsikūręs prie jūros, turi paplūdimius, parkus, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą, todėl gyventojams sudaromos sąlygos būti fiziškai aktyvesniems. Vis dėlto vien galimybė sportuoti ar vaikščioti savaime nereiškia, kad žmonės šiomis galimybėmis naudojasi pakankamai.
Sveikatai svarbi ir aplinka. Klaipėda yra ne tik uostamiestis, bet ir pramonės miestas, todėl gyventojų sveikatai įtakos turi oro tarša, transporto išmetamosios dujos, pramonės veikla, triukšmas, kvapai ir kiti aplinkos veiksniai.
Kita vertus, Klaipėda yra Vakarų Lietuvos regiono sveikatos priežiūros centras. Mieste sutelkta daug aukštesnio lygio medicinos paslaugų, todėl gyventojams prieinamos įvairios diagnostikos, gydymo ir specializuotos paslaugos. Prie sveikatos gerinimo prisideda ir prevencinė veikla, kurią vykdo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.
„Klaipėdos miesto situacija gyvenimo trukmės požiūriu yra palanki ir net geresnė už Lietuvos vidurkį. 2021–2025 metais stebima aiški gyvenimo trukmės ilgėjimo tendencija, o Klaipėdos miesto rodiklis visais nagrinėtais metais buvo aukštesnis nei šalies“, – teigia V. Mikutytė.
Nors situacija uostamiestyje gerėja, kaimyninės Neringos pavyzdys rodo, kad potencialo dar yra. Skirtumas tarp Klaipėdos ir Neringos – daugiau nei ketveri gyvenimo metai.
Tad galbūt dalį Neringos mero recepto verta pritaikyti ir Klaipėdoje: daugiau judėjimo, daugiau laiko gamtoje, sveikesnė mityba ir mažiau kasdienio streso.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą