Beveik keturi iš dešimties apklaustų suaugusiųjų teigė, kad dieną prieš tai jautė didelį nerimą arba didelį stresą.
Apklausą „Pasaulio emocinės sveikatos būklė 2025 m.“ atliko institutas „Gallup“, joje dalyvavo 15 metų amžiaus ir vyresni asmenys iš 144 šalių ir regionų.
2024 m. 39 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje teigė išvakarėse turėję daug rūpesčių, o 37 proc. nurodė patyrę stresą. Ypač daug taip atsakiusių respondentų gyveno nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse.
Nors 2024 m. nerimo lygis visame pasaulyje vidutiniškai šiek tiek sumažėjo ir grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį, jis tebėra 5 procentiniais punktais didesnis nei 2014 m.
Palyginti su praėjusiais metais, fizinio skausmo lygis (32 proc.) padidėjo dviem procentiniais punktais. Liūdesio (26 proc.) ir pykčio (22 proc.) rodikliai per metus nepasikeitė. Tačiau visos neigiamų jausmų reikšmės yra didesnės nei prieš dešimtmetį.
Visame pasaulyje moterys dažniau nei vyrai pranešė išgyvenančios liūdesį, nerimą ir fizinį skausmą.
Tyrimas bus pristatytas pirmadienį Berlyne vyksiančiame Pasaulio sveikatos aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį susirinks tūkstančiai politikų, ekonomistų, verslo ir valstybės tarnybos atstovų, siekiančių pagerinti visų žmonių gerovę.
Nors per pastarąjį dešimtmetį užfiksuota daug duomenų, kad nepasitenkinimo lygis visame pasaulyje didėja, pasak tyrimo ataskaitos autorių, daugelis vadovų jo nepastebi, nes vadovaujasi ekonominiais rodikliais, o ne emocine sveikata.
Ataskaitoje teigiama, kad tai labai svarbu, nes neigiamos emocijos susiaurina žmonių dėmesį ir mažina atsparumą. Be to, dėl jų visuomenė gali tapti labiau pažeidžiama nestabilumo atžvilgiu.
Tačiau, nors respondentai ir pranešė patiriantys stresą, tarp jų visgi vyrauja teigiami jausmai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą