Pasitikrink ir gyvenk!

Lietuvoje kas dieną krūtų vėžio diagnozę išgirsta 4-5 moterys. Vienintelė galimybė išsigelbėti nuo šios sunkios ligos - ją nustatyti kuo anksčiau ir pradėti gydyti.

Išgelbėtų 100 moterų

Krūties vėžys yra pagrindinė mūsų šalies moterų mirties nuo onkologinių ligų priežastis - pernai nuo šios ligos mirė 562 moterys.

Kai liga nustatoma ankstyvų stadijų, prognozės yra stulbinamai geros: nustačius I stadijos ligą, penkerius metus išgyvena beveik visos moterys. Pavėlavus nustatyti, IV stadijos sergančiųjų penkerius metus teišgyvena ketvirtadalis.

Tam, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau, Lietuvoje veikia krūtų vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal ją visos 50-69 metų sulaukusios moterys tikrinamos kartą per dvejus metus nemokamai. Joms atliekama mamografinė patikra. Tyrimas greitas, šiek tiek panašus į rentgeno tyrimą. Beje, ketvirtadalis visų krūties navikų aptinkama šių patikrų metu.

Deja, tik pusė moterų, turinčių galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, pasinaudoja šia galimybe. O skaičiavimai rodo, kad jeigu pasitikrintų visos moterys, kurios turi pasitikrinti, kasmet pavyktų papildomai išgelbėti daugiau kaip 100 moterų gyvybių!

Serga vis jaunesnės

Nors krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa padeda nustatyti ligą anksti, vis dėlto ne visoms ji prieinama. Europoje pastebėta, kad vėžiu ima sirgti vis jaunesnės moterys - dažniausiai 45-69 metų. Tad jaunesnės moterys Lietuvoje nepatenka tarp tikrinamųjų. Todėl Europos ekspertų grupė pasiūlė vyriausybėms paankstinti nemokamai mamografinėje krūtų patikroje dalyvaujančių moterų amžių, kad būtų pradedamos tirti sulaukusios 45-erių. Taip pat pasiūlyta moterims, turinčioms tankų krūtų audinį, atlikti ir magnetinio rezonanso tyrimą, o kai kurioms - išsitirti dėl paveldimo krūtų vėžio rizikos.

Lietuvoje senokai parengtos ekspertų rekomendacijos atnaujinti krūties vėžio prevencinę programą. Jos numato prevenciškai tikrinti moteris nuo 45 metų. Apskaičiuota, kad, išplėtus profilaktiškai tikrinamų moterų amžių, Lietuvoje kasmet būtų papildomai nustatomi 365 krūties vėžio atvejai.

Vengia gydytojų

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad bent kartą per metus pas šeimos gydytoją profilaktiškai apsilanko vos trečdalis pacientų, o 24 proc. - tik kartą per dvejus metus.

„Dauguma pacientų prisimena šeimos gydytoją tik tada, kai suserga. Yra ir tokių, kurie gydosi patys, - sako Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė gydytoja Jurga Dūdienė. - Dalis žmonių atsisako dalyvauti profilaktinėse programose net kviečiami. Daugiau kaip pusė jų sako, kad nieko blogo nejaučia, dar penktadalis bijo, kad bus aptikta liga. Todėl turime nepailsdami kalbėti apie tai, kad daugiau kaip 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, žinoma, jei liga joms nustatoma anksti. Krūties vėžys nėra nuosprendis.“

Rizikuoja ne visos

Krūties vėžį lemia daugybė rizikos veiksnių. Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininkė gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė sako, kad krūtų vėžiu galima susirgti dėl vyresnio amžiaus, specifinių genų mutacijų, ilgalaikio estrogenų poveikio, taip pat dėl vėlyvo pirmojo gimdymo, vartojamos pakaitinės hormoninės terapijos, nutukimo. Ligą gali lemti ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, darbas trąšų pramonės įmonėje.

Bet gydytoja pabrėžia, kad nepatikimuose internetiniuose šaltiniuose minimų daugkartinių nėštumų nutraukimo, krūtų implantų, krūties sužalojimų, antiperspirantuose esančių aliuminio druskų, liemenėlių dėvėjimo, auskarų krūties spenelyje, mobiliojo ryšio telefonų laikymas liemenėlėje sportuojant, naktinio pamaininio darbo, cukraus vartojimo įtaka krūtų vėžiui atsirasti moksliškai neįrodyta.

Dr. A. Čižauskaitė teigia, kad klysta žmonės, kurie mano, jog jei šeimoje ar giminėje yra sergančiųjų krūtų vėžiu, tikimybė susirgti yra 100 procentų. Dauguma krūtų vėžio atvejų yra atsitiktiniai, o paveldėjimą sirgti šia liga turinčiosios tesudaro mažiau nei dešimtadalį sergančiųjų.

"Šiandien, esant nustatytoms indikacijoms atlikti genetinį ištyrimą dėl galimo paveldėjimo sirgti onkologinėmis ligomis, atliekamas daugiau nei 50-ies genų tyrimas, kuriuo nustatomos patogeninės mutacijos. Nustačius šias mutacijas moteriai rekomenduojama dažnai tirtis krūtis. Kartais rekomenduojamos riziką mažinančios operacijos, - sako gydytoja. - Genetiko konsultacijai siunčiamos moterys, kurios turi dvi ar daugiau pirmos ir antros eilės krūtų, kiaušidžių, žarnyno ar gimdos vėžiu sirgusias giminaites. Taip pat siunčiamos tikrintis ir tos moterys, kurių pirmos ar antros eilės giminaičiui buvo nustatytos genų mutacijos, didinančios riziką sirgti vėžiu.

Reikėtų tikrintis nuo 35-erių

Dabar visos moterys nuo 50 iki 69 metų amžiaus kviečiamos dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje. Moterį tyrimui siunčia jos šeimos gydytojas.

„Tikslių gairių, kada reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, nėra. Praeitų metų pabaigoje Europos Komisija paskelbė rekomendacijas, kad mamografinę krūtų patikrą derėtų pradėti nuo 45-erių ir ilginti iki 74-erių metų. Tai - nuolatinis kiekvienais metais Lietuvoje vykstančios socialinės akcijos “Minios balsas„ klausimas, kurį, tikiu, sveikatos apsaugos valdininkai išgirs“, - sako dr. A. Čižauskaitė ir priduria, kad Europos ir JAV mokslininkai sutaria, jog sveika moteris, neturinti nustatytų rizikos veiksnių, turėtų krūtis pradėti tikrintis nuo 35-40 metų, ir tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos.

Mamograma pavojaus nekelia

Mamografija yra svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas. Jį, kaip minėta, pagal atrankinę patikros programą, kartą per dvejus metus turi atlikti visos 50-69 metų moterys.

Mamografinis tyrimas nėra skausmingas, o suspaudimo metu sukeliamą diskomfortą galima sumažinti tinkamai parinkus laiką (7-12 mėnesinių ciklo dienos), tyrimo metu atpalaidavus krūtinės raumenis ir nusiteikus pozityviai.

„Svarbu žinoti, kad didesnis suspaudimas lemia mažesnę spindulių dozę ir geresnės kokybės vaizdus. Apšvitos baimintis nereikėtų, nes šiuolaikiniai skaitmeniniai mamografai spinduliuotės kiekį sumažino iki minimalios, o patikros dėka mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėjo 40 procentų“, - teigia specialistė.

Nustatyta, kad mamografinis tyrimas negali nei sukelti ligos, nei pagreitinti ligos išplitimo.

Vis dėlto, nors mamografija labai informatyvi, krūtų vėžys galutinai diagnozuojamas tik histologinio tyrimo metu.

Kaip minėta, dabar krūties vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti tik 50 metų sulaukusios moterys, bet praktika rodo, kad krūties vėžiu suserga daug jaunesnių moterų. Jos galėtų atlikti mokamą krūties vėžio tyrimą, tačiau ir jam būtinas gydytojo specialisto ar šeimos gydytojo siuntimas. Tokia tvarka galioja visiems tyrimams, kurių metu tiriamasis gauna tam tikrą apšvitos dozę. Tad, jei norite pasitikrinti, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Dabar yra gera proga pasitikrinti. Ateikite!

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder