Psoriazė yra autoimuninė odos liga, ja sergančiųjų odos ląstelės atsinaujina gerokai greičiau, nei sveiko žmogaus – kas 4–7 dienas, o ne kaip įprastai, kas 21–28 dienas. Ši odos liga paliečia milijonus žmonių visame pasaulyje, nepaisant jų amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis psoriazės atvejų prasideda vaikystėje, tačiau pirmieji simptomai gali išryškėti ir žmogui jau suaugus.
Simptomai – ne visiems vienodi
„Ligos pažeistos kūno vietos pasidengia rausvomis, pleiskanojančiomis dėmėmis, gali išryškėti bėrimas ar pūslelės. Odą tempia, niežti, degina, skauda, dėmelės gali šlapiuoti, trūkinėti, kraujuoti, pasikeisti į pilkšvą, melsvą atspalvį.
Vieniems psoriazė pasireiškia veido, kaklo ar galvos srityje, kitiems – ant kelių, alkūnių, rankų ar liemens, simptomai gali varijuoti ir būti labiau pastebimi tik tam tikrose kūno vietose“, – pasakoja vaistininkė J. Voverė.
Pasak jos, liga paūmėja etapais – dalį laiko simptomai gali būti lengvi ar net nepastebimi, o kartais – varginantys ir sunkiai kontroliuojami.
Vaistininkė priduria, jog ligos paūmėjimus išprovokuoti gali stresinė situacija, gausus alkoholio vartojimas, rūkymas, įvairios infekcijos, ypač viršutinių kvėpavimo takų, alergijos, taip pat kai kurie vaistai bei mechaninis odos dirginimas.
„Vėjas, šaltis, lietus ar sniegas, staigus temperatūros pokytis, kada iš lauko grįžtame į patalpas ar atvirkščiai, taip pat sausas oras šildomose patalpose psoriaze sergantiems žmonėms gali neigiamai veikti odą ir išderinti jos drėgmės balansą.
Kadangi kai kurių aplinkos veiksnių neišvengsime, labai svarbu apsilankyti pas sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų paskiriami tinkami, simptomus malšinantys medikamentai, rekomenduojami atitinkami kasdienybės pokyčiai bei odos priežiūros rutina“, – pabrėžia „Camelia“ vaistininkė.
Tinkama odos priežiūra
Šaltuoju metų laiku, kada oda būna ypač jautri, linkusi į sausėjimą bei pleiskanojimą, vaistininkė pataria susikoncentruoti į jos maitinimą ir drėkinimą. Visų pirma, maudynių metu reikėtų vengti karšto vandens – geriau praustis šiek tiek vėsesniu vandeniu, nes karštas vanduo gali sausinti odą. Maudynės turėtų būti kuo trumpesnės.
Visos naudojamos kosmetikos priemonės, nuo šampūno iki kūno kremo, turėtų būti švelnios, praturtintos odą minkštinančiomis medžiagomis, aliejais, drėgmės balansą bei odos apsauginį barjerą palaikančiais mikroelementais bei vitaminais. Jose neturėtų būti stiprių kvapų, alkoholio ar dažiklių.
„Dušo žėlę vertėtų pakeisti į dušo kremą ar aliejų, o po maudynių kūną nusausinti lengvai tapšnojant rankšluosčiu. Iš karto po to naudinga sudrėkinti odą kūno sviestu, kremu, emolientu ar losjonu, kuriuose būtų tokių odą minkštinančių medžiagų kaip šlapalas, glicerinas, skystasis parafinas, alantoinas, įvairūs aliejai, vitamino D analogai. Maitinamosios priemonės papildo odos lipidus, sudarančius odos apsauginį barjerą, taip neleisdamos drėgmei išgaruoti“, – paaiškina J. Voverė.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad vėstant orams odą reikėtų papildomai saugoti ir nuo šalčio bei vėjo. Ypač kenčia viršugalvis, veidas, rankos, pėdos, todėl svarbu šias vietas ne tik apdengti drabužiais (pirštinėmis, kepurėmis, šiltomis kojinėmis bei šaliu), bet ir apsaugoti nuo aplinkos veiksnių – net rudenį ar žiemą SPF priemonės turėtų būti psoriaze sergančių žmonių kasdieniai palydovai.
Ligos kontrolė ištisus metus
J. Voverė primena, jog psoriazės kontrolei vien tinkamai parinktų kosmetikos priemonių gali nepakakti – labai svarbi dedamoji čia yra gyvenimo būdas: tinkamas darbo-poilsio režimas, alkoholio ir nikotino produkcijos atsisakymas, streso valdymo technikų pritaikymas, subalansuota mityba ir pan.
„Reikėtų siekti, kad organizmui netrūktų cinko, biotino, vitaminų A, C, D, E, K, omega-3 riebiųjų rūgščių. Visos šios medžiagos dalyvauja odos atsinaujinimo procesuose, padeda palaikyti drėgmės balansą. Sutrikus jų pusiausvyrai, gali kilti neigiamų pasekmių odai, pavyzdžiui, kankinti sausumas, tempimas, sunkesnis žaizdelių gijimas, atsirasti psoriazės paūmėjimai“, – įvardija ji.
Vaistininkė pastebi, kad su šia liga gyvenantys pacientai dažniau renkasi vitamino D bei omega-3 riebiųjų rūgščių maisto papildus. Abi šios medžiagos padeda organizmui kovoti su uždegiminiais procesais, palaiko imunines funkcijas, kompensuoja kartu su saule bei riebia žuvimi negaunamų naudingų medžiagų kiekį.
„Reikėtų suprasti ir tai, kad maisto papildai nėra vaistai. Jie gali suefektyvinti gydymą, padėti gauti visų organizmui reikiamų medžiagų, tačiau pačios psoriazės neišgydys. Įtariant psoriazę, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, kad šis, įvertinęs būklę, galėtų išrašyti atitinkamus vaistus, gydomąsias kosmetikos priemones, galbūt paskirti UV terapiją ir pan.“ – priduria vaistininkė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą