Lietuvai pinigai ne problema?
„Lietuva prigyveno tokį momentą, kai pagrindinė problema tampa ne pinigai, o pajėgumai suteikti paslaugas“, – tikino Valstybinės ligonių kasos vadovas Gintaras Kacevičius, įstaigas kviesdamas teikti daugiau ambulatorinių paslaugų.
Deja, sunkiomis ligomis sergantiems pacientams pinigai tebėra didžiulė problema. Kasmet krūties vėžiu mūsų šalyje suserga apie 1,6 tūkst. moterų, apie ketvirtadaliui nustatoma jau išplitusi liga. Jų išgyvenamumas – vienas prasčiausių Europoje, nes nekompensuojama net 10 inovatyvių vaistų, kuriuos rekomenduoja Europos medicininės onkologijos draugija (European Society of Medical Oncology).
Dėl šios priežasties pas A.Dulkį apsilankė onkologinių pacientų organizacijų atstovai, gydytojai onkologai chemoterapeutai, pacientai ir jų artimieji.
Vėžio gydymo paramos fondo direktorė Aurelija Juškevičienė dar prieš tai parašė ministrui prašydama padėti kaip galima greičiau rasti sprendimą konkrečioms pacientėms – mokytojai, trijų vaikų mamai.
Po susitikimo – ašaros
Bet išgirsti atsakymai – lakoniški. Ministras apeliavo, kad lėšų turi užtekti ir kitiems ligoniams, sergantiems vaikams... „Deja, išėjome nič nieko nesutarę dėl tolesnių veiksmų“, – susitikimo rezultatu nusivylusi A.Juškevičienė.
„Kasmet milijonai prarandami ir dėl didelių generikų kainų. Lietuvoje vaistai su pasibaigusiu patentu brangesni nei kitur. Nuleidus kainą, tos lėšos atsipalaiduotų inovacijoms. Normaliai rinkoje tokia medžiagų apykaita vyksta. Tik ne pas mus. Mūsų rinka yra kaip blogai gydomas, sutinęs, dekompensavęs ligonis“, – sako Vėžio gydymo paramos fondo direktorė Aurelija Juškevičienė.
„Sėdėjo šešios pacientės, keturi gydytojai metę darbus iš Santarų atlėkė, o ministras pradėjo šabloniniais sakiniais kalbėti... Kai viena moteris paklausė, ką jai daryti, už ministrą atsakė sutuoktinis: reikėjo anksčiau emigruoti... Vienos gydytojos akyse išeinant mačiau irgi blizgant ašaras“, – pasakojo viena susirinkimo dalyvių.
Asociacijos „Onkologija.lt“ steigėja, Vėžio gydymo paramos fondo savanorė Ieva Petrauskienė teigia: kreiptis į ministeriją prispyrė prašančių padėti įperkant vaistus pacientų antplūdis. „Gydytojai bendrauja su kolegomis, ir mato, kiek yra inovatyvių vaistų, bet Lietuva jų neperka. Ir ne todėl, kad neįperka. Matydami, kad ir ne tokios ekonomiškai galingos šalys, pavyzdžiui, Latvija, Bulgarija, Slovėnija gali sau juos leisti, kreipėmės į ministrą su didžiule viltim“, – neslėpė I.Petrauskienė.
Prašė palaikymo
A.Dulkys sako suprantantis pacientus ir vertina gydytojų pastangas. Bet nėra pinigų. „Mes už sveikatos apsaugos paslaugas sumokame perpus mažiau, nei tai daro vidutinis europietis. Tai skausmingai atsispindi ir vaistų prieinamume, tad raginčiau tiek pacientus, tiek gydytojus kelti platesnius klausimus, palaikant siūlymus didinti viešuosius išteklius, skirtus sveikatos apsaugai“, – sakė ministras.
Tačiau kalbinti pašnekovai prašymo nesuprato – nei apie ką jis, nei kodėl taikomas jiems. A.Dulkio patarėjas Tomas Bagdonas patikslina, kad ministras jau anksčiau kėlė klausimą dėl PSD įmokų artinimo prie ES vidurkio. „Siūlymas palaikymo nesulaukė. Jo Ekscelencija pasisakė, kad sistemą reikia efektyvinti, o ne didinti finansinius išteklius. Šiai dienai maždaug 4 iš 10 eurų, skiriamų vaistų kompensacijoms, yra skiriama vaistams, susijusiems su vėžio gydymu“, – aiškino T.Bagdonas. – Ministras paragino tiek pacientus, tiek gydytojus išreikšti poziciją esminiais klausimais apie finansinius šaltinius, kurie didintų ir gydymo prieinamumą.“
Institucinis gudravimas?
T.Bagdonas taip pat pažymi, kad norint didinti finansavimą onkologinėms ligoms gydyti reikia aiškiai įvardinti, iš kokių šaltinių arba kieno sąskaita tai bus daroma. „Šiandien yra vengiama tai daryti, koncentruojantis į procesą (pavyzdžiui, į vaistų vertinimą), tačiau ne į išteklių didinimą“, – sakė jis.
A.Juškevičienė sutinka dėl vertinimo ir mano, kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Sveikatos technologijų vertinimo skyrius – perteklinis instrumentas Lietuvai. „Tai tas pats, kas turėtume įstaigą, vertinančią, ar mersedesas tinkamas važinėti Lietuvos keliais. Protingiau būtų naudotis kitų šalių sveikatos technologijų institucijų vertinimais. Pavyzdžiui, stiprios agentūros yra Škotijoje, Anglijoje, Švedijoje, Olandijoje...“
„Viena vertus, toks skyrius atsirado norint įsisavinti ES lėšas, – prisimena A.Juškevičienė. – Kita vertus, jis veikia kaip atidėliojimo mechanizmas. Jei vaistas gauna aukštą balą, jį reikia kompensuoti neatidėliotinai. Tačiau mūsų vertintojai balą specialiai sumažina ir vaistas papuola į rezervinį sąrašą.“
Šiuo metu vertinimui pateiktos net aštuonios bylos metastazavusiam krūties vėžiui. Kai kurie vaistai įtraukimo į Kompensuojamų sąrašą laukia jau ne vienerius metus.
Siūlo lėšas leisti efektyviau
A.Juškevičienė tvirtina: farmacijos sistema Lietuvoje sudėtinga. „Be prošvaisčių ją suprasti naujai atėjusiam ministrui. Jis yra vidurinės grandies valdininkų ir jų pateikiamos informacijos rankose. Jie visada turi kuo pamojuoti ir paaiškinti, dėl ko neina padaryti viena ar kita. Manau, ir šiam ministrui ne visai teisingas žinutes pateikė vidurinės grandies valdininkai. Tačiau jei tarp jų yra žmonių, kurie nori padėti Lietuvos pacientams, pokytis įmanomas“, – sakė pašnekovė.
„Ministras kalbėjo apie PSDF pyragą per supriešinimą – esą norint skirti lėšų onkologiniams ligoniams reikia atimti iš vaikų ir kitų pacientų, – tęsė A.Juškevičienė. – Labai siūlau peržiūrėti, kaip efektyviai naudojamos lėšos pačioje onkologijoje. Ten yra rimtų resursų.“
Pašnekovė mano, kad reikia mažinti centralizuotus pirkimus, individualizuoti kompensaciją, kas onkologijoje yra labai paplitę. „Kasmet milijonai prarandami ir dėl didelių generikų kainų. Lietuvoje vaistai su pasibaigusiu patentu brangesni nei kitur.
Nuleidus kainą, tos lėšos atsipalaiduotų inovacijoms“, – apibūdino A.Juškevičienė. Ji siūlo pirkti vaistus su kitomis šalimis. „Kodėl nebandyti bendradarbiavimo varianto? Nuvažiuoti į Suomiją, Olandiją, kur žemos kainos, susitikti su tinkamais žmonėmis, kurie turi įtakos priimant sprendimus. Nusivežti argumentuotus pasiūlymus, kaip galėtume bendradarbiauti. Kainos kai kuriais atvejais galėtų būti perpus mažesnės, patikėkite, – kalbėjo pašnekovė. – Būtina įtraukti Lietuvos atstovybes. Taip, kainas diktuoja korporacija, bet korporacijų atstovai Lietuvoje irgi suinteresuotiturėti inovatyvius vaistinius preparatus, nes jiems tai darbo vietos ir pelnas.“ A.Juškevičienė mano, kad progresą stabdo banalus dalykas – korupcija. „Norint keisti padėtį, reikia nuoširdaus noro padėti pacientams ir kompetentingų, derėtis gebančių valdininkų“, – mano ji.
Kampanijos prisiimtų riziką?
Asociacijos Onkologija.lt vadovė Sigita Šeštokaitė-Puvačiauskienė teigia, kad agresyviu metastazavusiu krūties vėžiu sergančios moterys inovatyvius vaistus gali gauti dviem pagrindiniais keliais – gydytojų konsiliumui nutarus per įvairias pagalbos programas (jas paprastai inicijuoja farmacinės kompanijos) arba surinkus finansinę paramą.
„Daugelis bendrovių žino apie sudėtingą situaciją Lietuvoje ir bando rasti būdų, padedančių gauti reikiamus vaistus“, – teigia ji.
Pasak Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos narės Sonatos Matulevičienės, galima bandyti sudaryti rizikos pasidalijimo sutartis su farmacinėmis kampanijomis. Tarp jų ir tokias, kurios numato, kad valstybė mokės tik už veiksmingą inovatyvų vaistą onkologinei ligai gydyti. Ši praktika taikoma daugelyje Europos šalių, įskaitant Estiją, Lenkiją, Bulgariją.
Trečio pasaulio šalių lygis
Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas, Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas konstatuoja, kad su tokiomis problemomis, kokios yra Lietuvoje, pacientai susiduria tik trečiojo pasaulio šalyse, bet ne Europoje.
Šiandien, inovatyvūs metastazavusio krūties vėžio gydymo vaistai, tokie kaip, pavyzdžiui, antikūnų vaistų konjugatai, yra kompensuojami daugelyje Europos šalių, net ir tokiose kaip Bulgarija, Serbija, Rumunija.
Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Brasiūnienė antrina, kad Lietuvoje metastazavusiu agresyvios formos krūties vėžiu sergančias moteris gydome senais vaistais ir jų deriniais, kurie nėra tokie veiksmingi, didina komplikacijų ir hospitalizacijos riziką.
Tarp kitko:
• Asociacija Onkologija.lt yra viena Vėžio gydymo paramos fondo steigėjų. Per 7 metus fondas surinko per 600 tūkst. eurų onkologinių pacientų šiuolaikiškam ir efektyviam gydymui, kurio nekompensavo valstybė.
• Tačiau Onkologija.lt vadovė Sigita Šeštokaitė-Puvačiauskienė įsitikinusi: jokios pacientų organizacijos, paramos programos ir fondai nepakeis šios situacijos iš esmės, jei nebus valstybės institucijų sprendimų.
Rašyti komentarą