Pogimdyminės depresijos poveikis naujagimiui. Kaip padėti vaikui, kai mama „toli“

Moksliniuose straipsniuose jau pradedama kalbėti ir apie vaikų, kurių mamos sirgo pogimdymine depresija, emocinę būseną jau suaugus. Ne paslaptis, jog mamos emocinė ir psichologinė būsena ypač paveikia dar besivystančio naujagimio psichologinę raidą.

Be to, kaip padėti vaikui, kurio emociniai-psichologiniai poreikiai nėra patenkinami, nes jo mama serga pogimdymine depresija? Tai ir aptarsime šiame straipsnelyje.

Pogimdyminė depresija - kas tai?

Pogimdyminė depresija - nuotaikos sutrikimas, vis dažniau aptinkamas ir diagnozuojamas moterims ir vyrams, patyrusiems vaiko gimimą.

Statistikos duomenimis, visame pasaulyje viena iš dešimties pagimdžiusių moterų išgyvena pogimdyminę depresiją. Pastaroji trunka nuo trijų iki šešių mėnesių. Priklausomai nuo to, ar yra diagnozuojama ir gydoma ar ne, gali trukti ir ilgiau. Deja, net 50 proc. sergančių pogimdymine depresija moterų sutrikimas nėra diagnozuojamas. Taigi realūs sergančiųjų pogimdymine depresija skaičiai yra kur kas didesni.

Faktai pasako dar daugiau, o kai kuriais sunku patikėti: 80 proc. sergančiųjų pogimdymine depresija pasveiksta ir grįžta į įprastą emocinę būseną.

Kalbant apie sunkias depresijos formas ir savižudybes, jų atveju žinoma, jog daugiau nei 60 proc. moterų, atėmusių sau gyvybę po gimdymo, daugiau nei mėnesį negavo psichikos sveikatos priežiūros paslaugų. Be to, per pastarąjį dešimtmetį bandymų nusižudyti nėštumo metu ir po jo padaugėjo beveik trigubai.

Regis, pogimdyminė depresija tampa vis didesne problema, sukeliančia tragiškas pasekmes visai šeimai. Tačiau aišku ir tai, jog laiku ir tinkamai suteikta psichologinė-emocinė pagalba gali padėti pasveikti ir išvengti neigiamų ligos pasekmių.

Mamos reikšmė vaikui

Pogimdyminė depresija stipriai paveikia mamos ir vaiko santykį, kuris yra ypatingas ir nepakeičiamas.

Pasak psichologės R. Murauskienės, ką tik gimęs vaikelis yra labai priklausomas nuo mamos. Taigi vaiko ir mamos buvimas kartu yra vienas pagrindinių kūdikio ramybės šaltinių, gyvybiškai svarbus vaikui. Ir kuo daugiau bus šio šaltinio, kuo jis bus intensyvesnis, tuo geriau tiek mamai, tiek vaikui. Juk per pirmus gyvenimo metus vaikas išmoksta jaustis saugiai ir šį saugumo jausmą pasiima į kitus gyvenimo etapus.

Kiekvieno vaiko mokymasis jaustis saugiai yra labai individualus. Vieniems vaikams saugumas susiformuoja jau per pirmus gyvenimo metus, o kitiems saugumą užtikrinti reikia ilgiau. Tačiau visiškai aišku, jog mama vaikui yra pats svarbiausias asmuo, gebantis patenkinti tiek fiziologinius, tiek emocinius vaiko poreikius.

Apie kūdikio išsiskyrimą su mama

Bet koks kūdikio išsiskyrimas su mama vaikui sukelia nemažai streso. Remiantis psichologės R. Murauskienės mintimis iš knygos „(Ne)tobulos mamos užrašai“, vaikui išsiskyrimas su mama reiškia laiką, praleistą be mamos.

Kuomet mama pradingsta iš kūdikio regos lauko, nesvarbu, ar tai būtų kitas kambarys, ar išėjimas į parduotuvę, vaikui tai tampa skausmingu išsiskyrimu, sukeliančiu nesaugumo jausmą.

Taigi garsus klykimas ir rėkimas kūdikiui yra vieninteliai būdai pranešti apie jo jaučiamą grėsmę, nes pats vaikas dar negali pasirūpinti savimi.

Ir aišku tai, jog vaikas laiką ir atstumus suvokia kitaip nei mes: mūsų minutė vaikui gali reikšti valandą, mūsų diena vaikui reiškia mėnesį, mūsų metrą vaikas gali suvokti kaip kilometrą.

Taigi labai atsargiai ir atsakingai reikėtų vertinti laiką, skiriamą vaikui, ir atstumus, būnant kartu su vaiku. Daugiau minučių ir mažiau metrų būnant kartu su vaiku tikrai nepakenks.

Pogimdyminės depresijos poveikis vaiko psichologinei raidai

Visų pirma, kalbant apie pogimdyminės depresijos poveikį vaikui, svarbu paminėti pagrindinius naujagimio poreikius: tai ne tik fiziologiniai poreikiai (maistas, miegas, tuštinimasis), tačiau ir psichologiniai-emociniai poreikiai (saugumas, prieraišumas, apsikabinimai, emocinė šiluma).

XX a. pradžioje psichologo-psichiatro J. Bowlby atliktas tyrimas atskleidė saugaus ir nesaugaus prieraišumo, susiformavusio ankstyvojoje vaikystėje, pasekmes suaugus. Į tyrimą buvo įtraukti keturiasdešimt keturi asmenys, kalintys kalėjime dėl nusižengimų. Tyrimo rezultatai parodė, jog vagystę įvykdę asmenys ankstyvojoje vaikystėje (iki 5 m. amžiaus) patyrė ilgesnį nei 6 mėnesių atskyrimą nuo mamos. Taigi J. Bowlby padarė išvadą, jog ankstyvojoje vaikystėje įvykęs kūdikio atskyrimas nuo mamos sukelia ilgalaikę emocinę žalą vaikui. Pasekmės jaučiamos ir suaugus.

Kalbant apie mamos pogimdyminę depresiją, vaiko emocinių-psichologinių poreikių nepatenkinimas arba patenkinimas tik iš dalies yra viena iš šio sutrikimo pasekmių. Paprastai pastebimas emocinio ryšio tarp motinos ir vaiko susilpnėjimas. Tai aiškinama tuo, kad serganti depresija mama nei fiziškai, nei emociškai nepajėgia atliepti svarbių vaikui emocinių-psichologinių bei saugumo poreikių. Ilgai trunkanti prislėgta nuotaika ne tik kad nepaskatina užmegzti ir stiprinti vaiko ir motinos ryšį, tačiau dar jį ir slopina.

Be to, tyrimo rezultatai rodo, kad motinos, sergančios depresija ir nerimu, yra labiau linkusios atpažinti neigiamas emocijas (liūdesį) ir mažiau tiksliai atpažinti teigiamas emocijas (laimę) kūdikių veiduose.

Be to, depresija sergančios moterys gali greičiau atsiriboti nuo teigiamų ir neigiamų kūdikių emocinių išraiškų (Webb, Ayers, 2014). Tai reiškia, jog sergančios mamos dažniau reaguoja į neigiamas vaiko emocijas, galbūt jas dar ir paskatindamos.

O atsiribojimas nuo kūdikio emocijų reiškia nereagavimą į vaiko siunčiamus signalus. Visa tai lemia psichologinių-emocinių vaiko poreikių nepatenkinimą.

Kaip atkurti nutrukūsį vaiko ir mamos ryšį?

Vaiko ir mamos ryšys - vienas subtiliausių, reikšmingiausių ir stipriausių santykių kiekvieno žmogaus gyvenime. Vaikui atkurti prarastą ryšį su mama yra taip pat svarbu ir reikšminga kaip ir mums, suaugusiesiems, atkurti savo nutrūkusius ryšius. Ir, kas svarbiausia, mamai tai nieko nekainuoja.

Net jei ir kiltų abejonių dėl vaiko poreikio gauti brangių žaisliukų, saldumynų ar drabužių, po išsiskyrimo su mama vaikui reikia tik mamos. Laikas su mama, prisilietimai, žvilgsniai, bendra veikla vaikui teikia ne tik daug malonumo, tačiau yra ir be galo svarbūs norint atkurti prarastą vaiko ir mamos ryšį.

Pagalba sau ir vaikui

Kalbant apie konkrečius pagalbos būdus tiek mamai, tiek vaikui pogimdyminės depresijos atveju, verta paminėti, jog mama pirmiausia turėtų pasirūpinti savimi. Tai ne tik laiko sau skyrimas kasdien, tačiau ir profesionali psichologų, jei reikia ir psichiatrų, pagalba.

Be to, kiti aplinkos žmonės, artimieji, pastebėję pogimdyminės depresijos simptomus, turėtų nedelsti ir padėti mamai susirasti psichologinę pagalbą.

Emocinė higiena ir savo poreikių patenkinimas taip pat yra be galo svarbūs siekiant palaikyti tinkamą emocinę-psichologinę sveikatą. Pakankamas poilsis, subalansuota mityba, neigiamų įpročių vengimas bei fizinis aktyvumas suteikia gerą sveikatą - ir fizinę, ir psichinę.

Nuoširdus ir atviras pokalbis su artimu, atjaučiančiu žmogumi, gebėjimas atpažinti, įvardinti ir išbūti su sunkia emocija taip pat yra labai svarbūs psichologinės higienos aspektai. Ypač svarbus ir pačių artimiausių žmonių teikiamas palaikymas, psichologinė parama mamai.

Sutuoktinio vaidmuo šeimoje taip pat labai svarbus. Tėtis turėtų užimti ne tik šeimos maitintojo, bet ir įžemintojo vaidmenį. Tai reiškia vyro gebėjimą priimti emociją ir suteikti emocinę paramą moteriai.

Kol mama nėra pajėgi (tiek fiziškai, tiek psichiškai) atliepti vaiko poreikius, vaiku pasirūpinti turėtų kitas vaikui artimas, gebantis atliepti vaiko poreikius žmogus. Nėra svarbu, ar tai bus vaiko seneliai, ar tėtis, o galbūt teta, daug svarbiau, jog šie žmonės patenkintų esamus vaiko poreikius ir jį mylėtų.

Tik tinkamai pasirūpinusi savo poreikiais mama gali toliau rūpintis vaiku ir atliepti jo poreikius bei nelikti jiems abejinga. O vaikas puikiai jaučia mamą ir jos emocinę būseną. Taigi jei mama laiminga, laimingas bus ir vaikas.

Tik tinkamai pasirūpinusi savo poreikiais mama gali toliau rūpintis vaiku ir atliepti jo poreikius bei nelikti jiems abejinga.

Literatūra: 1. Webb, R., Ayers, S. (2014). Cognitivebiasesinprocessinginfantemotionbywomenwithdepression, anxietyandpost-traumaticstressdisorderinpregnancyorafterbirth: A systematicreview. 2. Langdon, K. (2023). PostpartumDepressionStatistics. Žiūrėta internete:https://www.postpartumdepression.org/resources/statistics/ 3. McLeod, S. (2017). Bowlby'sAttachmentTheory. Žiūrėta internete: https://www.simplypsychology.org/bowlby.html 4. https://linchia.blog/2019/01/22/bowlby-prieraisumo-attachment-teorija-ic…

Daugiau M. Melinytės straipsnių, interviu bei įvairių relaksacijų rasite: www.internetiniszurnalastau.lt