Prof. Nijolė Savickienė: mane augalai vis dar stebina

- Dauguma dabar nori maitintis „be visokių E“, o susirgę sveikti „be chemijos“. Todėl vaistiniai augalai – ant bangos.  

- Kai žmogus teigia, kad renkasi ne cheminius vaistus, o augalus, jis daro klaidą. Reikėtų sakyti taip: užuot gydęsis sintetiniais vaistais, renkuosi augalinius preparatus.

Nes kiekvieną augalą sudaro biologiškai aktyvūs cheminiai junginiai. Pavyzdžiui, vaistinė ramunė tokių turi net 120 – tai flavonoidai, polisacharidai, fenolinės rūgštys, seskviterpeno laktonai, kumarinai ir t.t. O kiekviena ši grupė prasiskleidžia dar platesniu spektru.

O sintetiniai vaistai pagaminti remiantis viena ar keliomis veikliosiomis medžiagomis. Pavyzdžiui, aspirinas yra salicilo rūgšties darinys.

Tai – tik vienas biologiškai aktyvus junginys iš daugelio kitų, randamų gluosnių žievėje, kurios pastebėtas gydomasis poveikis ir davė pradžią minėto vaisto atsiradimui. Todėl augalas yra polifarmacinis dėl jo terapinio kompleksiškumo.

- Polifarmacija reiškia, kad viename augale telpa daug vaistų?

Iš dalies, taip. Tačiau palyginti su vitaminų kompleksu augalo, kaip gyvo organizmo, unikalumas yra didelė veikliųjų medžiagų kombinacija, kurią jis išvystė evoliucijos metu, kad išgyventų, apsisaugotų nuo infekcijų, o susirgęs pasveiktų. Juk augalui niekas neatneš tabletės, nepakvies gydytojo.

Pagaminti tam analogo su identiškomis proporcijomis, koncentracijoms, kokybine ir kiekybine sudėtimi kol kas nesugeba nė viena pasaulio laboratorija.

Patekęs į mūsų gyvą organizmo sistemą augalas veikia subtiliai. Tik supratę cheminių junginių poveikius, sinerginius efektus, galime juos profesionaliai pritaikyti savo sveikatai.

- Išties įdomu.

- Žinokite, mane pačią tai nepaliauja stebinti. Kai žmonės galvoja, kad pievoje augantis augalas yra nekaltas, galbūt švęstą vandenėlį savyje kaupiantis, jie klysta. Tai – sudėtinga struktūra.

- Ramunėlė – populiarus liaudies medicinoje augalas.

- Studentų prašau nesakyti „ramunėlė“. Botanikui, farmakognozijos specialistui tai yra vaistinė ramunė, super rimtas augalas. Jei beveik kiekviena šeima jų turėjo ir vartodavo sunegalavę, tai signalas apie to augalo poveikio tvirtumą, universalumą.

Žmonės sakydavo: jei nevirškina skrandis, blogai jautiesi pavalgęs, jauti diegimą viduje – prisimink ir kreipkis į vaistinę ramunę. Jei kamuoja skausmas, prasta savijauta – gerk ramunių užpilą.

- Kokių dar vaistinių augalų poveikį vertinate?

- Jų ne vienas. Neseniai sėkmingai tyrinėjome Pietų Afrikos pelargoniją. Tų kraštų gyventojai vertino ją kaip dizenteriją, viduriavimą įveikiančią priemonę, o vėliau taikė tuberkuliozei gydyti.

Laboratoriniai tyrimai LSMU Farmacijos fakultete kartu su projekto partneriais patvirtino šio augalo ekstrakto poveikį prieš bakterijų, grybelių, virusų padermes. Jo pagrindu sukurtas startuolis, siūlantis mūsų mokslininkų sukurtą hidrogelį burnos priežiūrai.

- Gerbiama Nijole, o gal galėtumėte papasakokite, koks kelias nuo liaudiškų žinių apie augalą iki mokslo įrodymų?

- Kelias iki klinikinių tyrimų ilgas. Pradžių pradžia – žaliavos surinkimas, atskirų augalo dalių tyrimai. Tolesniems tyrimams pasirenkama viena dalis, pavyzdžiui, žiedynai ir turime įrodyti, kokios cheminės medžiagos jį sudaro. Kai nustatome kokybinį spektrą, reikia įvertinti junginių proporcijas, kiekius.

Po to vykdomi aktyvumo tyrimai. Antioksidantinis, priešmikrobinis poveikis tiriamas in vitro su ląstelių kultūromis, pavyzdžiui, navikinių ląstelių modelyje.

Tik tada pereiname į kitą ikiklinikinį modelį, į gyvas sistemas, su gyvais audiniais, kai tiriama ne ląstelė, bet komunikacija tarp skirtingų ląstelių. Kai turime pirminį primityvesnį pirmos gyvos sistemos modelį, prasideda tyrimai ex vivo: išorinio vietinio poveikio tepalai, geliai su tikros odos lopinėliu.

Aiškinamės, kaip medžiaga patenka, įsiskverbia, kaip atsipalaiduoja veikliosios medžiagos, koks gaunamas efektas. Galiausiai pereinama prie tyrimų su gyvūnais. Ir tik kai apdorojame tyrimų rezultatus, pretenduojame į klinikinius tyrimus su žmonėmis.

- Kokias svarbiais tyrimai užsiimate dabar?

- Dabar kooperuojamės su Gamtos tyrimų centru, Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorija. GTC mokslininkai tyrinėjo, kaip surinkti dumblių taršą vandens telkinių paviršiuje.

Mes perėmėme šią idėją, pradėjome ją plėtoti nuo magistro darbo lygmens ir išplėtojome iki tarptautinio projekto „Eureka“.

Iš surinktos melsvabakterių masės išskiriame fikocianiną, naudojame žaliadumblių biomasę ir kuriame maisto priedą žuvų imuninei sistemai ir gyvybinėms funkcijoms stiprinti. Kooperuojamės LSMU Veterinarijos akademija.

Doktorantė kuria gelį su fikocianinu, kurį pabandysime tirti su laboratorinėmis pelėmis: provokuosime kancerogenezę ir stebėsime, koks gelio apsauginis, regeneruojantis ir užkertantis kelią odos vėžio provokatoriams poveikis.

- Apie fitoterapiją sukasi daug debatų, kuriuose telpa kritika ir pagyrimai, pinasi tradicija, mokslas, verslas lūkesčiai ir nusivylimai. Kokį požiūrio kampą į šį sudėtingą reiškinį siūlytumėte jūs?

- Gyventi reikia šiandien, bet kartu esame ir šiandienos mokslo galimybių ribose. Todėl studentams siūlau būti atviriems idėjoms. Pamenu vieną atvejį, nutikusį gal prieš porą dešimtmečių.

Verslininkas pasiūlė kurti preparatą iš raudonųjų dobilų, tačiau sulaukė didelio skepsio. Nepraėjus nė penkeriems metams paaiškėjo apie raudonųjų dobilų žiedynuose esančių izoflavonoidų sėkmingą panaudojimą menopauzės metu.

Esu atsargi liaudies medicinos atžvilgiu. Tačiau tikiuosi, kad žmonės augalinius preparatus vartoja vienkartinių negalavimų atvejais ir neturės ilgalaikių pasekmių. Mes klystame, norėdami adaptuoti sintetinių vaistų tiesas augalams. Nes sintetiniai vaistai veikia konkrečius simptomus.

Augalai, turėdami daug molekulių, veikia skirtingas organizmo sistemas ir gydyti jais vien širdies arba vien inkstų nepaveikiant likusios organizmo dalies – nepavyksta. Čia ir slypi augalų vartojimo sunkumai bei galimybės, neapibrėžtas poveikis, didelė nauda – priklausomai nuo turimų žinių ir gebėjimo jas taikyti.

Dosjė

1985 m. baigė Kauno medicinos institutą.

Nuo 1985 m. dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijoje; profesorė (2008 m.).

Mokslinio darbo svarbiausia sritis – naujų vaistų paieškos ir jų rinkos tyrimai, vaistingųjų augalų fitocheminis tyrimas ir vaistinių augalinių žaliavų normatyvinės techninės dokumentacijos kūrimas. Paskelbė daugiau kaip 40 mokslinių darbų.