Psichologė pataria: tai mažina stresą ir leidžia labiau pasitikėti savimi

Kada būtina keisti darbo aplinką?

Bendradarbiaudamas su IKEA, galimybę patogiai dirbti ir ilsėtis už įprasto biuro ribų pasiūlė prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama" – antrajame prekybos centro aukšte jau veikia nemokama bendradarbystės erdvė. Pasak U. Juodytės, yra kelios situacijos, kai žmogui itin vertinga pakeisti darbo aplinką.

„Išbandyti naujas darbo organizavimo galimybes pirmiausia paranku tuomet, kai žmogus fiziškai negali dirbti esamoje aplinkoje dėl triukšmo, šurmulio, įtampos ar neturi galimybės atskirti darbinės ir poilsio erdvės namuose.

Taip pat darbo aplinką galima keisti tuomet, kai norisi plėsti verslo pažinčių ratą ar reikia rasti netradicinius sprendimus. Inovacijų kūrėjai rekomenduoja netradicinių sprendimų ieškoti pakeičiant aplinką bei darbo aplinkos žmones trumpesniam ar ilgesniam periodui. Dar viena svari priežastis – kai esama darbo aplinka yra toksiška", – sako psichologė.

Kalbėdama apie pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjančias bendradarbystės erdves, U. Juodytė kaip vieną didžiausių privalumų įvardija platesnes bendradarbiavimo galimybes – įprastai tokiuose bendro naudojimo biuruose susitinka skirtingi verslai ir asmenybės. Tai, anot specialistės, suteikia galimybes nestandartiniams projektams, palaikymui ar sprendimų radimui.

„Žinoma, privalumus galima įžvelgti ir iš emocinės pusės. Pavyzdžiui, solo verslų savininkai ypač dažnai jaučiasi vieniši, nes užsidarius kambaryje vieniems tenka dirbti ilgą laiką, turint tik nuotolinius susitikimus.

Tačiau tikrai yra periodai, kai norisi kitų žmonių, poilsio, pokalbių prie kavos puodelio apie pasaulio naujienas. Tam tokios erdvės gali būti labai vertingos: žmogus jaučia daugiau laimės jausmo, priklausymo grupei, pozityvaus santykio", – tikina U. Juodytė.

Leis pasijausti laisviau

Psichologė pastebi, kad laisvė pagal nuotaiką ar poreikius pasirinkti darbo vietą darbuotojui leidžia jausti, kad kontrolė yra jo rankose, jis gali paprastai atliepti savo poreikius. „Tokiu atveju kyla mažiau streso, juntama daugiau stiprybės, pasitikėjimo savimi. Turint pasirinkimą dirbti ten, kur patogiau, žmogaus darbas gali tapti efektyvesnis.

Juk efektyvumas priklauso nuo individualių faktorių: kai kuriems patinka dirbti bendroje erdvėje, kitiems – uždarame kabinete, kur galima susikoncentruoti niekieno neblaškomam. Tiems, kurie didžiąją laiko dalį dirba iš namų, bendradarbystės erdvės puikiai pasitarnauta tuomet, kai reikia padaryti darbus neblaškomiems vaikų ar kitų šeimos narių veiklų", – tikina U. Juodytė.

Specialistė taip pat pastebi, kad vien suvokimas, jog esame tarp bendraminčių, panašias vertybes ir interesus turinčių žmonių, suteikia saugumo jausmą: „Palaikančios, savos bendruomenės turėjimas leidžia daug greičiau siekti užsibrėžtų tikslų, o išgyvenant sunkius periodus – greičiau sulaukti pagalbos ir rasti sprendimus. Žmogus nesijaučia likęs vienas su savo iššūkiais.

O ir pasiekimai, didesni ar mažesni laimėjimai, esant bendruomenėje, taip pat suteikia daugiau džiaugsmo. Būdami bendruomenėje žmonės yra linkę labiau įsipareigoti, jaučia atsakomybę už šalia esantį. Stipri verslo bendruomenė bendradarbystės erdvėje turi labai didelę galią: nuo pagalbos atrandant partnerius, darbuotojus iki reklamos ar tikslinio kliento atvedimo."

Renkantis bendradarbystės erdvę U. Juodytė pataria atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Visų pirma, psichologė rekomenduoja susidėlioti labai konkretų sąrašą, ko iš tokios erdvės tikimasi, kokių sąlygų reikia kokybiškam darbui, kokie yra asmeniniai ir verslo poreikiai.

„Rekomenduočiau pagalvoti apie vietą bei jos patogumą jums ir jūsų klientams, taip pat poreikius erdvei: ar tai turėtų būti kūrybinė, ar sterili erdvė, ar joje gali būti šurmulio, o galbūt kaip tik – būtina tyla.

Apsvarstykite ir techninius aspektus – kokia jums reikalinga interneto sparta, ar reikia automobilio stovėjimo vietos, ar saugi aplinka, ar šalia yra maisto erdvė, gal reikia ir sporto salės ar kitų patogumų. Kadangi bendrausite su aplinkiniais, nuspręskite, kokios tikitės bendravimo kultūros: draugiškos, betarpiškos, neformalios ar kaip tik šaltesnės", – pataria psichologė.