Rajoninėms ligoninėms iš VLK – raudona vėliavėlė

Nors daugumos pasiekimai nėra prasti, Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius joms prognozuoja grėsmę. 

„Jei nieko nekeisime, regiono ir rajono gydymo įstaigos ateityje turės vis prastesnius finansinius rezultatus“, – raudoną vėliavėlę kėlė jis, siūlęs imtis esminių sprendimų – optimizuoti paslaugas. Pirmas žingsnis – nebefinansuoti viršsutartinių paslaugų. Rajonai paslaugas jau stabdo.

Dirba pakankamai gerai, bet...

VLK direktorius G.Bendorius pristatė gydymo įstaigų finansinių rodiklių suvestinę. Vertinant visas 169 viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, per šių metų pirmąjį pusmetį jų bendras suminis finansinis veiklos rezultatas – plius trys milijonai eurų, kai pernai į biudžetą per tą patį laikotarpį šios sunešė 15 mln. pelno. 

57-ias įstaigas, dirbusias į minusą, dengė aktyviai plušusios ir dėl to sublizgėjusios ligoninės.

Išskirtinio dėmesio komitete sulaukė regiono ir rajono ligoninės. Nors, G.Bendoriaus vertinimu, šios dirba pakankamai gerai, vis daugiau jų turi bendrą problemą – įstaigoms vis sunkiau subalansuoti priskirtas funkcijas (akušeriją, pediatriją, infarktus, insultus, intensyviąją terapiją, skubiąją pagalbą) ir joms tenkančius fiksuotus kaštus su mažėjančiomis pajamomis, teikiant nepakankamai paslaugų.

„Nors regiono ligoninėje infarktų ir insultų skaičius mažėtų, išlaikyti infrastruktūrą – gydytojų, slaugytojų komandą, įrangą, laboratoriją – kainuoja beveik tiek pat kaip ir su didesniu atvejų skaičiumi. Todėl čia gali reikėti esminių sprendimų. 

Jei nieko nekeistume, regiono ir rajono gydymo įstaigos ateityje turės vis prastesnius finansinius rezultatus“, – raudoną vėliavėlę regiono ir rajono ligoninėms kėlė VLK vadovas.

Jis pateikė dvi galimas alternatyvas: optimizuoti paslaugas regionuose, uždarant neefektyvius skyrius, mainais sustiprinant skubiąją pagalbą, kurioje būtų stabilizuota paciento būklė; taip pat stiprinti pervežimo paslaugas, kad pacientai būtų greitai pergabenti į centrines ligonines. 

Kita jo siūlyta alternatyva – sveikatos paslaugas arčiau gyventojų finansuoti papildomai. Tiesa, tokiu atveju šios taptų brangesnės. 

„Insultas ligoninėje, kurioje insultų nedaug, kainuos brangiau nei toje, kur jų yra gerokai daugiau“, – pavyzdį pateikė G.Bendorius. Jis atkreipė dėmesį, kad pastarasis žingsnis turėtų būti gerai apgalvotas politinis ėjimas, mat tai turėtų įtakos regionų ir rajonų plėtrai.

„Jei neturėsime vizijos, kaip regionai atrodys po metų ar dešimties, ir jei dabar uždarysime skyrius, galbūt tuoj reikės iš naujo juos atidarinėti?“ – dėl gydymo įstaigų perspektyvos susirūpino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas.

Prezidento patarėja prof. Sonata Jarmalaitė šiuo klausimu pateikė prezidentūros nuomonę: „Regionų veiklos optimizavimas, kai visos specializuotos paslaugos sutelkiamos universiteto ligoninėse, ateityje problemų neišspręs. Matome, kad ir jos iš minuso neišbrenda. 

Tai – sisteminė problema dėl įkainių ir PSDF biudžeto. Negalime visko sukoncentruoti toliau nuo pacientų ir imtis juos pavėžėti. Dalis paslaugų regionuose autentiškai svarbios.“

Apribojimas pakirs stiprias įstaigas

Pirmas VLK bandymas supančioti, G.Bendorius žodžiais, „agresyviai veikiančias“ ir taip pajamas auginančias įstaigas – viršsutartinių paslaugų apmokėjimo karpymas.

Iki šiol už per pirmą ir antrą metų ketvirtį suteiktas viršsutartines paslaugas mokėjusi šimtą procentų, VLK nuo trečio ketvirčio ims paslaugas prioritetizuoti, tad už kai kurias jų mokės vos penkiasdešimt, trisdešimt procentų ar net visai nemokės. Todėl nuogąstaujama, kad gydymo įstaigų finansiniai rodikliai keisis iš esmės.

Komiteto narė Jurgita Sejonienė klausė, kaip nuo trečio metų ketvirčio pasikeitusi viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka pakeis įstaigų finansinį paveikslą.

G.Bendorius prognozuoja, kad probleminėms įstaigoms tai rimtos įtakos neturės. Viršsutartinių paslaugų apribojimas pakirs tas įstaigas, kurios finansinėje eilutėje sužibėjo labiausiai.

„Įsigalioję sutarties viršijimo ribojimai paveiks agresyviai besiplečiančias įstaigas, kurios suteikia itin daug dienos chirurgijos, ambulatorinių konsultacijų paslaugų. Įstaigoms, kurios ir toliau teiks tokias paslaugas, tai neš nuostolį“, – aiškino VLK direktorius, pridūręs, kad ligonių kasoms tai leis sutaupyti dešimtį milijonų eurų.

„Kretingos ligoninė agresyviai ėmėsi dienos chirurgijos, tad nauja apmokėjimo tvarka už viršsutartines paslaugas pastarajai apribos išoperuoti dar tūkstantį venų“, – aiškino G.Bendorius, komentuodamas Kretingos ligoninės rezultatus, pagal kuriuos ši – pirmūnų gretose.

Verčia sustabdyti paslaugas

„Man šokas. Jei stengiesi ir dirbi gerai, vadina agresyviais. Kas dirba – tą maudo purve. Pirmą kartą per 24 metus, kol esu ligoninės vadovas, išgirdau tokį kaltinimą. 

Ta, kuri neturi finansinių problemų, tampa Lietuvos prieše?!“ – ligonių kasų apynasris kaip reikiant supykdė Kretingos ligoninės direktorių, Lietuvos ligoninių asociacijos viceprezidentą Romaldą Sakalauską. Anot jo, tokie vertinimai įžeidė ir ligoninės komandą.

„Man labai gaila, kad turime kovoti ir įrodinėti, jog rajonams reikalingos paslaugos ar aparatūra. Rajonai neturėjo mamografų, kompiuterinių tomografų, dėl to rašėme raštus Vyriausybei, o tuometinė Sveikatos apsaugos ministerija iš mūsų tyčiojosi, neva kam čia jų rajonuose reikia. 

Per kančias turime stengtis, kad rajonuose žmonėms būtų geriau. Esame nužeminti ir toliau žeminami. Kiek galime tverti tas patyčias? Kur teisybė? Kas bėra toje Lietuvoje?“ – liejo apmaudą R.Sakalauskas.

„Vadinasi, nuo lapkričio turime uždaryti operacines, ambulatorines konsultacines paslaugas, nes iki Naujųjų metų jau yra suteikta tiek paslaugų, kiek jie (VLK – red. past.) nori apmokėti. 

O juk šios vyriausybės siekis buvo pritraukti medikų į regionus, didinti čia paslaugų prieinamumą, taip mažinant eiles didžiuosiuose miestuose. 

Merą informavau, kad turėsime dviem mėnesiams uždaryti paslaugas. Nebėra tikslo jų teikti, kadangi iki Naujų metų esame suteikę maksimaliai“, – konstatavo R.Sakalauskas.

Rajoninių ligoninių, kurių yra 19, kategorijoje be Kretingos ligoninės lyderės yra Raseinių, Joniškio ir Druskininkų ligoninės.

O iš 11 regioninių ligoninių trejeto viršuje atsidūrė Kėdainių, Radviliškio, Jonavos ligoninės. Neigiamą minusinį rodiklį turi Tauragės ir Utenos ligoninės.

Universiteto ligoninės veikia netolygiai

Ant pjedestalo – puikius rezultatus pademonstravusios Kauno klinikos, kurių veikla stabiliai teigiama (+ 5 mln. Eur). Pagyrų iš ligonių kasų sulaukė ir Klaipėdos universiteto ligoninė, kurios veikla nors ir nuostolinga, vis dėlto, remiantis ataskaita, yra gerėjanti, o Santaros klinikų situacija išlieka įtempta – 9 milijonai eurų nuostolio. Šis turėjo įtakos ir bendram universitetinių ligoninių paveikslui. Lentelė rodo, kad į minusą Santaros klinikos nusitempė ir iki tol atskirai, tačiau ne nuostolingai veikusį Nacionalinį vėžio centrą.

Anot G.Bendoriaus, kelios universitetų, respublikinės ir regioninės įstaigos veikia nuostolingai, turi laikinų, tik joms būdingų iššūkių. Dažniausiai dėl išaugusių medikų atlyginimų, dėl per didelio darbuotojų skaičiaus ar per mažo veiklos efektyvumo.

Respublikines ligonines smukdo Šiauliai

Iš 16 respublikinių įstaigų dėmesys atkreiptas į Šiaulių ir Kauno ligonines. Respublikinės Šiaulių ligoninės finansinė situacija blogėti pradėjo pernai. 

Tiesa, įstaiga kol kas gebėtų visus turimus trumpalaikius įsipareigojimus padengti turimu trumpalaikiu turtu. Ligoninė šių metų I pusmečio sutartinę sumą įvykdė 96 proc. 

Tačiau aktyviojo gydymo atvejų skaičius mažėja sparčiau nei šalyje (3,8 proc.). Jo nekompensuoja net ir ambulatorinių paslaugų augimas. Įstaiga susiduria su iššūkiu užtikrinti paslaugų skaičių. 

Nepaisant to, ligoninė etatų mažinimo kol kas nesiima, tikėdamasi netolimoje ateityje paslaugų teikimą atkurti.

Šiaulių ligoninėje išsiskiria ir gydytojų atlyginimai – gydytojų vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius metus padidėjo beveik 30 proc. ir šiuo metu viršija beveik 14 proc. viešųjų įstaigų atlyginimą bei 25 proc. respublikinių gydymo įstaigų atlyginimus.

Palyginti Respublikinę Šiaulių ligoninę su Respublikine Panevėžio, kurios paslaugų struktūra panaši į pirmosios, skirtumai – kardinalūs. Lyderės gretose atsidūrusi Respublikinė Panevėžio ligoninė gerus finansinius rodiklius pasiekia su mažesniu gydytojų etatų skaičiumi nei Šiaulių gydymo įstaiga.

O neigiama finansinė situacija LSMU Kauno ligoninėje, anot G.Bendoriaus, – išskirtinis atvejis. Finansinė skylė atsirado dėl šiuo metu vykstančios reorganizacijos – manoma, jog vykdomi pokyčiai ateityje turėtų duoti teigiamą rezultatą.

Kaip aiškina LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. Diana Žaliaduonytė, 13 padalinių turinčios įstaigos paslaugos neretai dubliuojasi, tad dėl medikų tenka konkuruoti net ir tarpusavyje. Reorganizaciją šiuo metu išgyvenančiai įstaigai šiemet darbuotojams teko sumokėti nemažai išeitinių išmokų.

„Dėliojame procesus ir tikime, kad mūsų reorganizacija duos lauktą rezultatą. Norėtume, kad finansinė situacija gerėtų dar šiemet. Stengsimės sutvarkyti tai, kas parodyta ataskaitoje, darysime, ką galime ir keliausime toliau“, – kad situaciją pavyks stabilizuoti, įsitikinusi direktorė.

Beje, ataskaita skelbia, jog 15 poliklinikų ir 94 PSPC įstaigos veikia finansiškai stabiliai.