Tokios delegacijos nesitikėjo
Tik šiemet veiklą atnaujinusi Lietuvos ligoninių asociacija, vadovaujama Jonavos ligoninės direktoriaus G.Ramanausko, pagaliau sulaukė tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek Vyriausybės dėmesio.
Audiencijos į ministeriją jie užsiprašė dar spalio pabaigoje, kuomet vyko rajonines gydymo įstaigas vienijančios organizacijos suvažiavimas Jonavoje. „Tokios delegacijos nesitikėjome. Važiuodami į susitikimą svarstėme, ar bus ministrė...
O susirinko ne tik didžiulė ministerijos komanda, bet ir Vyriausybės vadovybė“, – maloniai nustebo asociacijai priklausantis Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.
Vienydama daugiau kaip 30 ligoninių vadovų iš visos šalies ir siekdama aktyviai prisidėti prie sveikatos sistemos problemų sprendimo, poziciją rūpimais klausimais turėjo progos išguldyti ne tik sveikatos apsaugos ministrei, bet ir visai jos komandai.
Į diskusiją įsijungė ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gytis Bendorius su visu VLK branduoliu, o taip pat premjerės patarėjai, prezidentūros atstovai. SAM pozicijos išgirsti atvyko ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.
„Ministrė į derybas eina, yra nusiteikusi geranoriškai“, – noriai pasisakė M.Sinkevičius, iš susitikimo išskubėjęs vienas pirmųjų. Jam pritarė Jonavos ligoninei vadovaujantis asociacijos prezidentas G.Ramanauskas.
„Džiugu, kad ministerija rado laiko įsiklausyti į problemines rajoninių ligoninių vietas ir mums parodė didžiulį dėmesį. Ministerija iš tiesų įsiklauso į rajono problemas.
Dėkojame, kad ji priima asociaciją ir mato jos vietą. Tuo tarpu mes matome, kad jai rūpi ne tik didžiųjų šalies gydymo įstaigų – Santaros klinikų ar Respublikinės Panevėžio ligoninės – aktualijos, bet ir rajoninės gydymo įstaigos.
Džiaugiamės mums skirtu dėmesiu. Esame sužavėti, kad į situaciją bandoma pažvelgti kompleksiškai“, – sakė jis, ir pats nustebęs dėl tokio produktyvaus dialogo su SAM.
Išsakė skaudulius
Už uždarų durų vykusio susitikimo metu ligoninių asociacija su SAM ir ligonių kasų delegacija aptarė keletą kertinių, daug dėmesio medikų bendruomenėje sulaukiančių klausimų: virškvotinių paslaugų apmokėjimo galimybes, kitų metų ligoninių finansavimo matmenis, kuriamų reanimacijos klasterių funkcionavimo principą, bazinių gydymo įstaigų paslaugų metodiką, taip pat IT infrastruktūros plėtrą.
Paliestas ir ekstremalių situacijų infrastruktūros išlaikymo klausimas – alternatyvus energijos ir šilumos tiekimas.
Aršesnė diskusija, anot pašnekovo, vyko su VLK direktoriumi Gyčiu Bendoriumi. Asociacijos nariai iš VLK vadovo turėjo galimybę dar oficialaus biudžeto pristatymo išvakarėse pirmieji išgirsti kitų metų biudžetą ir su gydymo įstaigomis sudaromų sutarčių gaires.
„Čia esama ir mano kaltės. Rajoninėms ligoninėms skyriau per mažai dėmesio“, – po susitikimo trumpai pakomentavo VLK vadovas G.Bendorius.
Paslaugų nestabdys
„Pirmasis darbinis susitikimas – neblogas. Manau, buvome išgirsti ir rasime bendrą spendimą. Žinoma, vieno susitikimo tam neužteks. Be to, sprendimų turi ieškoti ne tik ministerija, bet ir ligonių kasos, kiti valdžios atstovai.
Visos bėdos jiems buvo seniai žinomos, tačiau niekas jų metų metus nesprendė, taigi turėjo ateiti laikas visiems susėsti prie bendro stalo ir pasikalbėti apie problemas.
Manau, jas pajudinome ir pagaliau imsime spręsti“, – pozityviai po diskusijos su valdžios galvomis nusiteikė asociacijos viceprezidentas, Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas.
Anot jo, visos viltys dėl rajoninių ligoninių išsakytų lūkesčių keliamos į kitus metus. O šiuos, ko gero, teks užbaigti su nūdienos realijomis: priemokų už suteiktas viršsutartines paslaugas negaus.
Raseinių ligoninė per metų ketvirtį vien iš dienos stacionare suteiktas paslaugas iš VLK negaus apie šimtą tūkstančių sumos apmokėjimo.
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Plungė. „Nors esame panašaus lygio gydymo įstaigos ir rajoninių ligoninių aktualijos vyrauja tos pačios, dėl įvairių priežasčių kiekviena savivaldybė turime savų, tik mums būdingų klausimų. Plungės ligoninei aktualu sutarčių viršijimas už stacionarines paslaugas.
Suma siekia netoli pusės milijono. Kitais metais paslaugas teiksime, kaip teikėme, tad tikimės dėl geresnio biudžeto pakovoti“, – kad šiemet prie patvirtintų žaidimo taisyklių teks prisitaikyti, aiškina viršsutartinių paslaugų klausimą taip pat gvildenęs R.Mažeika.
Viena pirmųjų prakalbusi apie chirurginių paslaugų stabdymą – Kretingos ligoninė. Jos vadovas Romaldas Sakalauskas pastarąjį susitikimą su valdžios atstovais vertina blaiviai. Jo teigimu, dalinti pažadus reikia atsargiai.
Vis dėlto pasidžiaugė metų pabaigoje turėjęs galimybę išklausyti ministerijos poziciją, kitų metų ligonių kasų sutarčių gaires.
„Dirbkime gerai, nuosekliai, o ar bus apmokėta – sprendimai priekyje. Šiuo metu mūsų įstaigai neapmokėta pusė milijono.
Neturėsime už ką pirkti kalėdinių žaisliukų. Tačiau viltis visada miršta paskutinė“, – naujo impulso įkvėptas dalinosi R.Sakalauskas.
Tuo tarpu LLA viceprezidentė Kėdainių ligoninės vadovė Asta Šakickienė pasidžiaugė, kad diskusija buvusi konstruktyvi, išgirsti kiekvieno dalyvavusio atstovo situacija ir lūkesčiai.
„Suprantama, kad pinigų visuomet ir visiems trūksta, tad norisi juos racionaliai panaudoti. Visų svarbiausia, kad turėjome galimybę išsakyti, į ką orientuojasi rajoninės ligoninės ir kokius pacientų lūkesčius norime atremti.
Valdžios atstovai išgirdo, kuo mes gyvename – vadovaujamės ne asmeninėmis ambicijomis ir noru nutraukti sutartis pasirodant svarbiais, o norime teikti paslaugas regiono gyventojams, nes ten žmonės taip pat yra svarbūs.
Džiugu, kad yra ieškoma sprendimų. Pamatėme, kad ligoninės yra analizuojamos visais aspektais“, – tikina ji, matanti, kad iš susitikimo ateityje pavyks išpešti nemažai gero rajoninių ligoninių labui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą