Respublikinės Klaipėdos ligoninės konferencijoje - aktualios naujienos

Tarp pranešėjų - pasaulinės žvaigždės

Jubiliejinė konferencija tradiciškai skiriama lapkričio mėnesį minimai Pasaulinei lėtinės obstrukcinės plaučių ligos dienai (LOPL). 

Be šios aktualijos, 20-ą kartą organizuotame renginyje dėmesys skirtas ir kitoms nūdienos temoms.

Viena tokių - profesinis medikų perdegimas: ką daryti, kai pašaukimas virsta prakeiksmu? Arba ką daryti, susidūrus su vaiko švokštimo sindromu. 

Pirmą kartą Lietuvoje pateiktos rekomendacinės gairės medikams ir tėvams, kaip elgtis susidūrus su šia diagnoze.

Konferencijoje netrūko garsių vardų: pranešimus skaitė lietuvis iš Jungtinių Amerikos Valstijų Niujorko Alberto Einšteino medicinos koledžo Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriaus Montefiore kosulio centro vadovas profesorius Petras Dicpinigaitis ir Anglijos Imperial College universiteto Nacionalinio širdies ir plaučių instituto Pediatrijos ir vaikų sveikatos centro vadovas, Londono karališkosios Bromptono ligoninės profesorius Andrew Bushas. 

Šie gydytojai patenka į geriausių savo srities specialistų dešimtuką pasaulyje. Pirmą kartą konferencijoje dalyvavo svečiai iš Sakartvelo.

„Šie metai - jubiliejiniai, kai klaipėdiečiai 20-us metus organizuoja aukšto lygio konferencijas, kuriose skiriamas dėmesys pulmonologijai ir gretutinėms ligoms: kardiologijai, torakalinei chirurgijai ir kitoms. 

Nedaug organizatorių sugeba taip ilgai organizuoti aukšto lygio renginius ir taip ilgai rūpintis gydytojų, slaugytojų profesiniu tobulėjimu“, - pastebėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Arūnas Valiulis.

Kuo svarbus LOPL gydymas?

„Kodėl tiek daug dėmesio skiriame lėtinei obstrukcinei plaučių ligai? Tai yra pakankamai rimta liga, su kuria susiduria vyresnio amžiaus žmonės. 

Pirmiausia ji pasireiškia dusuliu, oro trūkumu fizinio krūvio metu, tad ankstyvieji ligos požymiai dažnai priskiriami natūraliam senėjimui ir pamirštama apie juos paminėti šeimos gydytojui“, - atkreipia dėmesį Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos alergologijos skyriaus vedėjas med. dr. Marius Zolubas.

LOPL yra lėtinė, progresuojanti ir nepagydoma liga, kuri neigiamai veikia plaučių veiklą. Laiku nediagnozavus ligos ir neskyrus gydymo, žmogui gresia priešlaikinė mirtis. 

Pasaulyje šia liga serga apie 384 mln. žmonių. Tai yra trečia pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Lietuvoje LOPL serga apie 30 tūkst. žmonių.

Nepaisant ligos rimtumo, Lietuvos statistika rodo, kad tarp vidutinio šeimos gydytojo pacientų vidutiniškai 12 žmonių serga lėtine obstrukcine plaučių liga, o štai beveik 90 pacientų serga širdies ir kraujagyslių ligomis, 40-50 šeimos gydytojo pacientų yra nutukę, serga mažakraujyste.

„Vidutinis šeimos gydytojo pacientų srautas parodo, kad daugiau pacientų yra su per aukštu kraujospūdžiu ir kitomis širdies ligomis, nutukimu, cukriniu diabetu, sergantieji LOPL sudaro mažumą. 

Gyvenimiška logika diktuoja: kuo mažiau tokių pacientų matai, tuo mažiau žinai apie ligą“, - konferencijos pagrindinę švietėjišką misiją nusakė gydytojas M. Zolubas.

Prisimindamas pirmąsias konferencijas, Pulmonologijos alergologijos skyriaus vedėjas šmaikštavo, jog šiandien LOPL ligai gydyti vaistų turima gerokai daugiau nei prieš 20 metų. 

Svarbiausia gydytojų užduotis - kontroliuoti ligą, kad jos progresavimas būtų minimalus ir natūralus amžėjimas kuo mažiau atsilieptų plaučių funkcijai, taip pat vengti ligos paūmėjimų. 

Ligos paūmėjimo atvejais pacientui prireikia gydymo ligoninėje. Toks gydymas brangiai kainuoja ir atsiliepia tolesnei žmogaus gyvenimo kokybei.

Kiekvienas paūmėjimas palieka savo pėdsaką ir trumpina žmogaus gyvenimą.

Pateikė gaires dėl švokštimo

Pranešimą konferencijoje skaitęs profesorius Saulius Cicėnas iš Nacionalinio vėžio instituto aptarė situaciją, kaip dažnai sergant LOPL išsivysto plaučių vėžys. 

Deja, statistika nėra džiuginanti. Beje, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos užuomazgas jau galima aptikti per pirmuosius vaiko gyvenimo metus.

Vieno geriausių vaikų pulmonologų pasaulyje profesoriaus A. Busho pranešimas buvo skirtas aktualiai temai, kaip suaugusiųjų ligų užuomazgos prasideda dar ankstyvojoje vaikystėje, tačiau iki šiol nepavyksta užčiuopti pačios pradžios - tokie duomenys padėtų skirti daugiau dėmesio ankstyvajai prevencijai arba gydymui.

Kita aktuali tema, aptarta interaktyviame seminare - ikimokyklinio amžiaus vaikų švokštimo sindromas, tampantis tikru iššūkiu bendruomenei ir šeimai. 

Dažniausiai taip nutinka virusinių infekcijų metu, kai atsiranda triukšmingas kvėpavimas, dusulys, kuriuos sukelia tam tikri virusai. 

Šis sindromas ypač daug nerimo sukelia pirmagimių tėvams, kai netikėtai vaikas pradeda karščiuoti ir dusti. Šiam sindromui nėra specifinio gydymo kaip kitoms virusinėms ligoms.

Kyla didžiulė rizika, kad po šio sindromo gali išsivystyti bronchų astma, tad specialistai ieško sprendimų, kaip padėti mažajam pacientui išvengti pasikartojančio švokštimo sindromo. 

Renginyje pirmą kartą viešai buvo pristatytos naujos rekomendacijos, kaip elgtis tėvams ir gydytojams, susidūrus su vaikų švokštimo sindromu.

Vaikų nuovargis ir užterštumas

Vilniaus universiteto prof. A. Valiulis pristatė du didžiulius kompleksinius tyrimus apie oro taršos poveikį vaikų sveikatai. 

Beveik 40 ikimokyklinių ugdymo įstaigų ir pradinių mokyklų buvo matuojama oro tarša patalpose. 

Paaiškėjo, kad užterštumas kietosiomis dalelėmis kartais būna gerokai didesnis nei lauke, nors dažnai girdime įspėjimus apie padidėjusią taršą lauke ir rekomendacijas likti viduje.

Tyrimo metu įrodytas ryšys tarp pradinukų ilgo buvimo uždarose patalpose, užterštumo kietosiomis dalelėmis ir vaikų sergamumo bronchine astma. 

Kuo daugiau kietųjų dalelių randama aplinkoje, tuo daugiau vaikų serga bronchine astma. Paaiškėjo, kad aptiktos tam tikros medžiagos sukelia dažnesnį sergamumą virusinėmis kvėpavimo ligomis.

Įrodyta, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis didina vaikų nuovargio jausmą, prastėja mokymosi lygis, krenta darbingumas. 

„Dabar nesudėtinga ne tik išmatuoti taršą patalpose, bet ir nustatyti jos šaltinį. Kartais pakanka tiesiog drėgnu skuduru pavalyti paviršius arba atsisakyti kilimų patalpose, kad geriau jaustumėmės“, - patarė profesorius.

Pristatyti kosulio tyrimai

Amerikos lietuvis prof. P. Dicpinigaitis pristatė naujausias kosulio tyrinėjimo tendencijas. 

Šiuo metu atliekami aštuoni skirtingi tyrimai galimai naujiems vaistams nuo lėtinio kosulio. Lietuvoje jie pristatyti pirmąjį kartą.

Kelis mėnesius ar net ilgiau trunkantis kosulys labai vargina - tai aktuali problema didžiajai visuomenės daliai. Kosulio priežastys gali būti labai įvairios, ne tik pulmonologinės.

Jeigu kai kurie tyrimai pasitvirtintų, jie taptų tam tikru perversmu gydant kosulį. 

JAV paskutinį kartą vaistai kosuliui gydyti registruoti 1958 metais. Lietuvos vaistinėse galima rasti daugybę įvairių preparatų kosuliui, bet iš tikrųjų skiriasi tik pakuotė - visų šių priemonių efektyvumas nėra įrodytas, tad žmonės kartais be reikalo išlaidauja. 

Pasak gydytojų pulmonologų, šiuo metu geriausias atsikosėjimo vaistas - didesnio kiekio skysčių vartojimas.