Robotinė chirurgija artėja prie Klaipėdos: Respublikinė ligoninė žengia į naują medicinos etapą
Respublikinė Klaipėdos ligoninė žvalgosi į robotines technologijas
Robotinė chirurgija iš ateities vizijos tampa realia Respublikinės Klaipėdos ligoninės kryptimi.
„Dar visai neseniai svarstėme, kad robotinė chirurgija mums yra nepasiekiama kaip mėnulis“, – šypteli vieną robotinių sistemų ligoninėje išbandę chirurgai.
Aktyviai šiuolaikines technologijas diegiantis įstaigos vadovas Darius Steponkus sako: naujos kartos chirurgija neišvengiamai ateina ir į Lietuvą, todėl jau dabar reikia ieškoti galimybių ją įdiegti.
Neseniai Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje išbandyta „Da Vinci“ robotinė chirurgijos sistema.
Kaip priartinti robotinę chirurgiją prie pacientų?
„Pamenu laikus, kai prieš maždaug dvidešimt metų gydymo įstaigose buvo pradėti diegti skaitmeniniai rentgeno aparatai.
Tuomet netrūko skeptikų, buvo abejojama, ar galima pasitikėti kompiuteriais, ar tokios investicijos apskritai reikalingos“, – prisimena Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.
Anot D.Steponkaus, robotinės chirurgijos situacija primena laikotarpį, kai Lietuvos ligoninėse tik pradėjo rastis skaitmeninės diagnostikos sprendimai – iš pradžių jie kėlė abejonių, o šiandien yra neatsiejama kasdienio darbo dalis.
Neseniai gydymo įstaigoje išbandyta „Da Vinci“ robotinė chirurgijos sistema.
Nėra ko slėpti – technologija ligoninėms šiandien finansiškai neįkandama.
Vis dėlto šiuolaikines technologijas aktyviai diegiantis D. Steponkus sako, kad tokios technologijos šalyje visuomet kelią skinasi sunkiai, tad nors robotinės chirurgijos įranga ligoninei greitai neatsipirks, pagaliau atvesti į Lietuvą šią pažangą būtina. Tereikia ieškoti palankiausio tam būdo.
„Mūsų šalies sveikatos priežiūros finansavimo sistema ne visuomet spėja prisitaikyti prie pažangių technologijų, todėl jų diegimas gydymo įstaigai iš pradžių dažnai tampa papildoma finansine našta.
Vis dėlto kiekvieną investiciją vertiname labai atsakingai – atliekame ekonominę analizę ir siekiame, kad didžioji dalis technologijų ilgainiui atsipirktų.
Pirmaisiais metais jos paprastai pareikalauja didesnių investicijų, tačiau vėliau leidžia dirbti efektyviau ir sukuria ilgalaikę vertę tiek pacientams, tiek gydymo įstaigai“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.
Ligoninės vadovas pabrėžia, kad sprendimai diegti naujas technologijas priimami įvertinus tiek jų naudą pacientams, tiek ilgalaikį ekonominį pagrįstumą.
„Pirmiausia praktiškai išbandėme „Da Vinci“ sistemą. Įvertinome jos galimybes ir supratome, kad tai technologija, kuri gali iš esmės pakeisti chirurgų darbą.
Šiandien tokia įranga vis dar reikalauja didelių investicijų, tačiau medicinos technologijų rinka sparčiai keičiasi.
Daugėjant robotinių sistemų, atsiranda ir lankstesnių jų įsigijimo modelių, gamintojai siūlo ne tik pirkti, bet ir nuomotis įrangą.
Tai suteikia realių galimybių robotinę chirurgiją diegti ir mūsų ligoninėje“, – sako D.Steponkus.
Anot D.Steponkaus, sprendimų diegti naujas technologijas negalima vertinti vien per finansinę prizmę.
„Žinoma, privalome atsakingai vertinti investicijas. Tačiau gydymo įstaigoje ne viską galima matuoti finansine grąža.
Jei technologija leidžia gydyti saugiau, tiksliau ir greičiau, būtina ieškoti galimybių ją diegti.
Ne mažiau svarbios ir kitos dedamosios – darbuotojų darbo sąlygos, galimybė pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Šiandien medikai nori dirbti su pažangiomis technologijomis, o pacientai tikisi tokio gydymo lygio, kokį mato pažangiausiose pasaulio klinikose“, – sako D. Steponkus.
Nori dirbti ne tik pažangiai, bet ir patogiai
Krūtinės chirurgas Vitalijus Dagilis sako, kad galimybė dirbti su pažangiomis technologijomis šiandien tampa svarbiu konkurenciniu pranašumu, pritraukiant jaunuosius chirurgus.
„Kiekvienas sudėtingas operacijas atliekantis chirurgas norėtų dirbti su robotine chirurgijos sistema. Ilgą laiką atrodė, kad Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje tai mums nepasiekiama.
Tačiau šiandien matome, kad technologijos sparčiai artėja ir atsiranda vis daugiau galimybių jas pritaikyti praktikoje. Tai būtų didelis žingsnis į priekį“, – sako krūtinės chirurgas Vitalijus Dagilis.
Robotinė chirurgija naudinga ne tik pacientams, ji prisideda ir prie chirurgų profesinės gerovės.
„Norime dirbti ne tik pažangiai, bet ir ergonomiškai. Robotinėje chirurgijoje operuojama nuo valdymo pulto, matant itin detalų trimatį operacinio lauko vaizdą.
Kamera prisitaiko prie chirurgo veiksmų, vaizdą galima lengvai keisti, todėl nebereikia ilgų valandų dirbti nepatogioje padėtyje, įtempus kaklą ar pečius.
Tokios technologijos mažina fizinį krūvį chirurgui ir leidžia visą dėmesį sutelkti į operaciją.
Tai ypač svarbu sudėtingose procedūrose, kurios gali trukti kelias valandas“, – pasakoja gydytojas.
Chirurgo darbas reikalauja didžiulės koncentracijos ir fizinės ištvermės. Ilgainiui nuovargis gali turėti įtakos darbo kokybei.
„Robotinė chirurgija padeda sumažinti šį krūvį, todėl gydytojas gali ilgiau išlaikyti dėmesį ir tikslumą. Galiausiai tai naudinga ir pacientui. Esame įpratę kalbėti apie paciento gerovę, tačiau kokybiškos darbo sąlygos chirurgui taip pat yra svarbi gero gydymo rezultato dalis“, – pabrėžia V. Dagilis.
Viltys – į ligonių kasas: tikisi apmokėjimo
V.Dagilis svarsto: nors visos naujos technologijos pradžioje kelią skinasi sunkiai, tokių chirurginių operacijų atsiperkamumas gydymo įstaigai neabejotinas.
Pirmieji signalai, kad ligonių kasos uždega žalią šviesą pažangioms naujovėms, jau yra.
„Rytų, Centrinėje Europoje ar taip vadinamų posovietinio bloko šalyse jau yra finansinė eilutė, skirta apmokėti už robotines operacijas. Lietuvoje ligonių kasų paslaugų apmokėjimo tvarkoje taip pat jau yra įteisinta pirmoji eilutė, skirta už robotu atliktą urologinę prostatos operaciją.
Tad nė kiek neabejoju, kad apmokėjimas už tokias operacijas netrukus įsiteisins pilna apimtimi“, – kalba chirurgas, atkreipdamas dėmesį, kad tam yra ir precedentas.
„Ne taip seniai torakoskopines operacijas atlikdavome tik iš ligoninės vidinių rezervų – papildomo apmokėjimo už jas gydymo įstaiga negaudavo.
Dabar ligonių kasos už torakoskopiniu būdu atliekamas plaučių vėžio operacijas papildomai kompensuoja sunaudotas medicinos priemones.
Tai rodo, kad pažangių technologijų finansavimas pamažu įsitvirtina ir mūsų sveikatos priežiūros sistemoje“, – sako V. Dagilis.
„Apskaičiuota, kad aparatas per metus turi atlikti apie 260 operacijų.
Tiek mūsų gydymo įstaigoje atlikti tikrai yra realu“, – ligoninės galimybes įvertina specialistas.
Robotinę sistemą operacinėje išbandęs pilvo chirurgas Laimis Bureninas akcentuoja galimybę su šia sistema veikti tiksliai, o pacientui dėl to patirti greitesnį gijimo procesą.
L. Bureninas aiškina: minimaliai invazinės – laparoskopinės – operacijos daromos manipuliacijas atliekant rankomis su instrumentais, o robotinėje chirurgijoje rankinį darbą pakeičia distancinis valdymo pultas – dirbama mygtukais, tad taip galima atlikti neribotos amplitudės manipuliacijas, „užlįsti už kampo“, kur pirštai paprastai nepasiekia.
„Pavyzdžiui, tiesiosios žarnos chirurgijoje kiekvienas judesys gali būti lemtingas – tiesiojoje žarnoje yra labai svarbūs nervai ir kraujagyslės, tad laparoskopinės arba atviros operacijos metu juos pažeisti yra labai didelė rizika, dirbti reikia ypač atsargiai.
Sužalojus nervus ar kraujagysles, gresia lytinės funkcijos, tuštinimosi sutrikimai, išmatų nelaikymas ir kiti pavojai.
Kraujagyslės ir nervai tokie plonyčiai kaip voratinkliai – vos įmanoma juos įžiūrėti. Robotine kamera vaizdą galima taip pasididinti ir matyti iš arti.
Trimatis vaizdas leidžia pamatyti, kokiame gylyje yra instrumentas, kiek arti esi minėtų nervų ir kraujagyslių, juos išsaugoti tampa gerokai lengviau“, – apie darbo specifiką kalba chirurgas.
„Kerpant audinius pasitaiko kraujagyslė, prasideda kraujavimas. Su robotine sistema jį sustabdyti ir sukontroliuoti tampa gerokai lengviau, pacientas operacijos metu netenka žymiai mažiau kraujo nei įprastai“, – sako jis.
Konferencijoje išmėginęs robotizuotą techniką L. Bureninas įsitikinęs – darbas su robotine chirurgija gydymo įstaigą keltų į aukščiausią lygmenį.
Nors Lietuvoje robotinė chirurgija kol kas dar tik skinasi kelią, L. Bureninas neabejoja, kad ji anksčiau ar vėliau taps neatsiejama chirurginės praktikos dalimi.
Anot gydytojo, pasaulinės medicinos tendencijos neišvengiamai pasiekia ir mūsų šalį. Kaip pavyzdį jis pateikia Pietų Korėją, kur daugelyje ligoninių robotinės chirurgijos sistemos jau tapo įprasta kasdienės praktikos dalimi.
„Ligoninėje – dešimt operacinių, dešimt robotų, – stažuotės svetur įspūdžiais dalijasi chirurgas, – tad tai neišvengiamai ateina ir pas mus.“
Anot L. Burenino, vienas robotizuotos sistemos privalumų – tai, kad ji leidžia taupyti žmogiškuosius išteklius. Operacijos metu pakanka vos vieno operuojančio chirurgo.
Pagalbinio asistento rankų, dirbant robotu, nereikia. Mat papildomas funkcijas, tokias kaip siūlo kirpimą, atlieka viena ir ta pati robotizuota sistema.
Chirurgas, dirbantis prie pulto, puikiai susitvarko vienas valdydamas ir keturis instrumentus.
„Valdymo manipuliacijos pultai yra labai patogūs ir intuityvūs. Vos pasukai pirštą, riešą ir pasisuka visa sistema.
Jausmas toks, lyg dirbtum gyvai savomis rankomis“, – dalijasi įspūdžiais pašnekovas.
Tai chirurgijos ateitis
Operuoti galima ir nuotoliu už tūkstančių kilometrų. Viskas, ko reikia, – geras, nenutrūkstamas interneto ryšys. Tokios operacijos pasaulyje jau atliekamos.
O krūtinės chirurgas Aleksandras Bagajevas kalba be užuolankų: „Robotinė chirurgija Lietuvoje turi atsirasti žūtbūt. Tai chirurgijos ateitis.“
Jis pažymi, kad torakalinės, abdominalinės, urologinės, ginekologinės operacijos pasaulyje jau seniai persikelia į kitą dimensiją.
Anot jo, per pastaruosius trejus metus pasaulyje chirurginės operacijos žengė didžiulį šuolį – yra atliekamos transatlantiškai, nuotoliu, tad Lietuvai reikia bent apšilti kojas.
„Prieš dvidešimt metų Lietuvoje siekiant praskinti kelią mažai invazinei chirurgijai senoji karta į tai žiūrėjo skeptiškai – esą tai nėra prasminga.
Dabar tai tapo auksinių standartų. Kitas žingsnis – robotinė chirurgija. Ji chirurgui atveria daug daugiau galimybių atlikti sudėtingas operacijas, ypač onkologijos srityje: operuojant robotu naviką pašalinti galima labai tiksliai, nepaliekant jo židinio.
Didėja paciento išgyvenamumas, ilgėja gyvenimo trukmė, trumpėja pooperacinis gijimo laikotarpis, mažėja komplikacijų rizika, kraujo perpylimo procedūrų“, – robotinės chirurgijos privalumus vardija A.Bagajevas.
„Gali atrodyti paradoksalu, tačiau robotinė chirurgija ilgainiui yra naudinga ir ekonominiu požiūriu. Trumpėjant pooperaciniam gydymui ir pacientų buvimo ligoninėje laikui, mažėja gydymo sąnaudos.
Tai jau parodė minimaliai invazinės torakalinės chirurgijos patirtis – po tokių operacijų pacientai ligoninėje paprastai praleidžia apie keturias dienas, o anksčiau po atvirų operacijų stacionarinis gydymas trukdavo nuo dešimties iki keturiolikos dienų“, – sako krūtinės chirurgas Aleksandras Bagajevas.
„Ilgas paciento gydymas stacionare sveikatos priežiūros sistemai reiškia didesnes sąnaudas. Minimaliai invazinės operacijos leidžia šį laiką reikšmingai sutrumpinti.
Per metus atliekant didelį tokių operacijų skaičių, tai tampa apčiuopiama nauda ir gydymo įstaigai.
Atliekant minimaliai invazines operacijas nereikia didelio pjūvio per krūtinės ląstą ar pilvo sieną.
Torakalinėje chirurgijoje tai ypač svarbu, nes atviros operacijos metu tenka plačiai atverti krūtinės ląstą, pažeidžiami raumenys, tarpšonkauliniai audiniai, todėl pooperacinis laikotarpis būna ilgesnis ir sudėtingesnis, dažniau pasitaiko komplikacijų.
Po minimaliai invazinių operacijų pacientai sveiksta greičiau, trumpiau gydomi ligoninėje ir greičiau grįžta į įprastą gyvenimą.
Robotinė chirurgija yra dar vienas šios pažangos etapas. Norėtume, kad kartu su pasauliu šia kryptimi judėtų ir mūsų ligoninė“, – sako A. Bagajevas.
Pirmieji įdiegė išmanias vaistų išdavimo spintas
Pastarieji metai Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pažymėti nuosekliomis investicijomis į pažangias technologijas. Jų tikslas – didinti pacientų saugą, gerinti gydymo kokybę ir sudaryti šiuolaikiškas darbo sąlygas medikams.
Viena tokių inovacijų – išmaniosios vaistų išdavimo spintos. Į nuotoliu elektroniniu būdu valdomas spintas įdiegta integrali sistema užtikrina, kad per elektroninę sistemą gydytojo paskirti vaistai atsidurtų reikiamame spintos stalčiuje ir taip būtų išvengta klaidų rizikos.
Patvirtinus savo tapatybę piršto atspaudu ir sistemoje pasirinkus konkretų pacientą, slaugytojai automatiškai atsidaro tik tas išmaniosios spintos skyrius, kuriame laikomi būtent tam pacientui paskirti vaistai.
Vėliau, nuskaičius paciento unikalią identifikacinę apyrankę, atsidaro ir manipuliacinio vežimėlio skyrius su jam paruoštais vaistais.
„Klaidos tikimybė paduoti pacientui ne tuos vaistus – nulinė“, – apie pažangią sistemą pasakoja ligoninės vadovas D. Steponkus. Dėl jos gydymo įstaiga sulaukia svečių iš didžiųjų sostinės ir Kauno ligoninių.
Mat išmanią vaistų išdavimo spintą, nors Europoje ši technologija įsitvirtino jau prieš penkiolika metų, Respublikinė Klaipėdos ligoninė yra įsidiegusi vienintelė Baltijos šalyse.
Naujovę demonstruojanti Urologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Jurgita Dirgėlienė tikina, kad darbas su išmaniąja spinta suteikia ramybės.
„Slaugytojoms dirbti tapo gerokai ramiau. Gaunu visas sistemos ataskaitas, todėl matau, kada skyriuje baigiasi tam tikri vaistai, ir galiu laiku pasirūpinti jų papildymu.
Žinoma, kiekvieną naujovę pirmiausia reikia pristatyti personalui, paaiškinti jos naudą ir parodyti, kaip ji veikia.
Visoms slaugytojoms organizavome individualius mokymus, todėl sistema buvo greitai ir sklandžiai perprasta“, – sako J.Dirgėlienė.
Po sėkmingo vaistų išdavimo spintos išbandymo Urologijos skyriuje tokią sistemą planuojama palaipsniui diegti visoje ligoninėje.
„Su šia sistema pirmą kartą susipažinau Vokietijoje dar prieš penkiolika metų.
Dalyvavome inovacijų projekte ir pasinaudojus jo galimybėmis šią technologiją įdiegėme ligoninėje.
Nuolat ieškome investicinių galimybių, kurios leistų diegti sprendimus, kuriančius ilgalaikę vertę pacientams ir pačiai gydymo įstaigai“, – sako D.Steponkus.
Vadovas pabrėžia, kad sprendimus diegti naujas technologijas lemia ne vien finansinės galimybės, bet ir siekis užtikrinti šiuolaikišką gydymo aplinką ir sudaryti medikams sąlygas dirbti pagal aukščiausius šiuolaikinės medicinos standartus.
„Siekiame, kad ligoninėje būtų dirbama šiuolaikiškai ir pažangiai. To tikisi ne tik pacientai, bet ir mūsų medikai. Stažuodamiesi užsienio klinikose jie susipažįsta su naujausiais gydymo metodais ir technologijomis, todėl grįžę natūraliai skatina pokyčius.
Mums svarbu girdėti jų poreikius ir kartu spręsti, kokios technologijos būtų naudingiausios jų darbui bei pacientams“, – sako D.Steponkus.
Pasaulines tendencijas diktuoja ir medikai Ligoninė planuoja įsigyti navigacinę sistemą LOR operacijoms. Idėją neseniai iš užsienio stažuotės atsivežė gydytoja otorinolaringologė Ingrida Anužytė.
Pasak ligoninės vadovo D. Steponkaus, atlikdami sudėtingas endoskopines nosies, prienosinių ančių ir ausų operacijas chirurgai dirba itin arti gyvybiškai svarbių anatominių struktūrų, todėl navigacinė sistema padeda dar tiksliau orientuotis operacinėje srityje ir sumažinti komplikacijų riziką.
„Sistema itin brangi, tačiau apie ją svarstome ir bandome ieškoti galimybių įsigyti“, – kalba vadovas.
Reikia įveikti visą ligoninės vidinę vertinimo procedūrą
Jis atviras – sekti technologijų pasaulį skatina ir konkurencinė aplinka. „Esame šiuolaikiška ligoninė, siekiame tokia ir išlikti. Mūsų stiprybė ne apimtys, o kokybė“, – akcentuoja D.Steponkus.
Tiesa, išmani įranga – ne vien gydytojų užgaida. Kiekvieną technologiją reikia įvertinti ir pagrįsti jos naudą pacientui ir pridėtinę vertę gydymo įstaigai.
Tam reikia įveikti visą ligoninės vidinę vertinimo procedūrą, išdiskutuoti technologijos vertę tarpusavyje.
„Didelėje gydymo įstaigoje naujos technologijos ne visada iš karto sulaukia vienodo palaikymo. Kiekvienos inovacijos naudą reikia pagrįsti.
Puikiai prisimenu laikotarpį, kai ligoninėse pradėjo rastis artroskopai ir laparoskopinė įranga.
Tuomet nemažai chirurgų manė, kad patikimiau operuoti įprastu atviru būdu.
Tačiau laikas parodė, kad minimaliai invazinės operacijos pacientams yra gerokai palankesnės – po jų greitesnis sveikimas, trumpesnis gydymas ligoninėje ir mažesnė komplikacijų rizika. Šiandien jau sunku įsivaizduoti chirurgiją be šių technologijų“, – sako D.Steponkus.
Vadovo teigimu, panašų kelią šiandien eina ir robotinė chirurgija, iš pradžių naujos technologijos kelia diskusijų, tačiau ilgainiui tampa neatsiejama kasdienės medicinos praktikos dalimi.
Parengta pagal lsveikata.lt, Greta Vanagienė
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą