Rūkymas ir jo žala: kas kelia didžiausią pavojų?

Daugelis šiandien puikiai žino, kad cigarečių rūkymas kenkia sveikatai. Tačiau ar žinome, kas yra tikrieji pavojaus kaltininkai? Kas daro rūkymą kenksmingu ir kur slypi tikroji jo žala?

Pavojus kyla tabakui degant

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasdien rūko kas penktas šalies gyventojas, o dar 5 proc. cigaretę užsitraukia kartais. Nors rūkančių Lietuvos gyventojų dalis pastaraisiais metais šiek tiek sumažėjo, ji išlieka didelė.

Kasdien tūkstančiai lietuvių rūkydami savo sveikatai kelia rimtą pavojų.

Nors neretai sakoma, kad kenkia tabakas, visgi grėsmė slypi ne pačiame tabako augale. Pagrindinė rūkymo žala sukeliama, kai pridegus tabaką jis pasiekia aukštą temperatūrą ir pradeda degti.

Degančiam tabakui pasiekus daugiau nei 600 laipsnių temperatūrą, išsiskiria medžiagos, kurios ir daro rūkymą itin kenksmingą sveikatai. Tai dervos, anglies monoksidas, kancerogenai ir gausybė kitų sveikatai pavojingų medžiagų.

Jos su tabako išskiriamais dūmais patenka į organizmą ir ima daryti jam didelę žalą.

Cigarečių dūmuose apstu grėsmių

Nors kai kurios šių medžiagų turbūt yra girdėtos daugeliui, tačiau apie jų žalą organizmui žino dar ne visi. Tad plačiau panagrinėkime šiuos cheminius junginius pradėdami nuo dervų.

Dervos – tai grynas bevandenis nikotino neturintis dūmų kondensatas. Iškvepiant cigarečių dūmus pasišalina tik mažiau nei trečdalis jų. Likusi dalis patenka į organizmą, kuriam tai yra išties prastos naujienos.

Dervų poveikis sveikatai – pageltę dantys ir žudomos gerklės bei plaučių ląstelės. Kuo didesnis kiekis dervų į organizmą patenka, tuo labiau jam kenkiama.

Sveikatai ne mažiau pavojingas ir su cigarečių dūmais įkvepiamas anglies monoksidas. Per plaučius anglies monoksidas greitai patenka į kraujotaką ir trukdo raudoniesiems kraujo kūneliams po organizmą išnešioti deguonį. Dėl to gali būti pakenkta įvairiems organams, o pirmiausiai – centrinei nervų sistemai.

Rūkant cigaretes įkvepiama ir pramonėje naudojamų junginių

Rūkymas yra kenksmingas ir dėl kitų degant tabakui susidarančių kenksmingų medžiagų. Kiekviena jų atskirai pavojinga žmogaus sveikatai, tačiau veikdamos visos kartu jos daro dar didesnę žalą. Tarp šių medžiagų ir vienas pagrindinių cigarečių dūmų komponentų acetaldehidas, kuris sukelia kvėpavimo takų sutrikimus ir yra laikomas kancerogenu.

Į cigaretes be kitų komponentų taip pat dedama ir celiuliozės pluošto. Degant celiuliozei išsiskiria junginiai, kurie dirgina akis ir kvėpavimo takus, o taip pat nemažai kancerogenų, tarp kurių benzenas, furanas, formaldehidas ir kt.

Tai vėžį sukeliantys cheminiai junginiai, kurių cigarečių dūmuose aptinkama daugiau nei šimtas.

Nikotinui kaltė verčiama nepelnytai

Nors didžiausią žalą sukelia minėtos medžiagos, neretam žmogui cigaretės pirmiausiai asocijuojasi su nikotinu.

Šiam junginiui dažnai nepelnytai verčiama ir visa kaltė dėl rūkymo keliamų pavojų.

Nikotinas yra viena iš natūraliai susidarančių veikliųjų tabako medžiagų, tačiau nėra šalutinis degimo produktas. Dėl to priešingai populiariam įsitikinimui – nikotinas nėra onkologinių ligų priežastis.

Visgi nėra abejonės, kad būtent nikotinas sukelia priklausomybę ir pririša prie cigaretės.

Jis stimuliuoja smegenų dalis, susijusias su malonumo pojūčiu.

Dėl to ir kyla noras rūkyti. Ilgainiui organizmas prie nikotino poveikio pripranta, todėl neparūkius gali imti kamuoti irzlumas, nerimas, emocijų svyravimai. Tai skatina pridegti dar vieną cigaretę, po kurios priklausomybė tik sustiprinama.

Ne paslaptis, kad pradėjus traukti dūmą atsisakyti šio žalingo įpročio nėra paprasta. Tačiau priklausomiems nuo nikotino cigaretė nėra vienintelis būdas jo gauti.

Pavyzdžiui, priklausomiems nuo cigarečių ekspertai rekomenduoja pakaitinę nikotino terapiją – nikotino pleistrus, purškalus. Juos vartodami žmonės gauna nikotino, tačiau išvengia cheminių medžiagų, kurios susiformuoja tabakui degant.

Be to, jie padeda visiškai atsisakyti rūkymo.

Turintys priklausomybę, bet neketinantys mesti rūkyti, taip pat gali rinktis mažiau sveikatai kenksmingas alternatyvas, kurios nedegina tabako.

Akivaizdu, kad rūkantieji savo organizmui daro meškos paslaugą.

Visgi aiškiai suvokiant, kur slypi žala, galima efektyviau kovoti su priklausomybe ir žalą sumažinti. Bent pamėginti tai padaryti išties verta kiekvienam, kuriam cigaretės dūmas nėra svetimas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder