Saldumynų fiestos ir cukraus dienos: kaip nesveiki skanumynai vis dažniau atsiduria vaikų rankose?

Tokio maisto lentynos išsiskiria ryškiomis, vaikus masinančiomis pakuotėmis, kurios neretai atkreipia ir suaugusiųjų dėmesį.

Tačiau pastaruoju metu dalis įmonių tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje peržiūri savo rinkodaros strategijas, jose daugiau dėmesio skirdamos tinkamos vaikų mitybos skatinimui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Paaiškino, kaip vaikai renkasi saldumynus

Pasak psichologės Vitalijos Navickės, vaikai, nepaisant kiekvieno individualių bruožų, yra juos supančios aplinkos atspindžiai: juos veikia tai, ką jie mato ir ką girdi.

Todėl dažnai jie renkasi tuos skanumynus, kuriuos mėgsta šeima, draugai ar pamiltų animacinių filmų personažai.

„Vaikus labai stipriai paveikia nuolat juos pasiekiančios saldumynų ir kitų, sveikatai ne itin palankių maisto produktų reklamos, taip pat ryškios, akį traukiančios pakuotės.

Jeigu dar viskas padėta lengvai ranka pasiekiamose parduotuvių lentynose, o ir išryškinta patraukli kaina, tuomet tokioms prekės konkurentų – nebelieka. Visa tai – mokslu paremti rinkodaros metodai.

Tačiau kai kur pastebimi ir priešingi sprendimai, kai įmonės imasi atsakomybės, daugiau dėmesio skirdamos vaikams tinkamesnio maisto skatinimui“, – teigia V. Navickė.

Jau nuo pernai pavasario prekybos tinklas „Lidl“ savo privačių prekių ženklų produktų, kurių pakuotės atkreipia vaikų dėmesį, nebededa į jokias reklamas.

Be to, pristatę sąmoningos mitybos politiką, „Lidl“ siekia apie tai informuoti kuo didesnį suinteresuotų šalių ratą – ne tik tiekėjus, bet ir konkurentus.

„Visos grupės mastu esame įsipareigoję pakeisti visų „Lidl“ privačių prekių ženklų produktų, mažiau palankių sveikatai ir pasižyminčių vaikišku dizainu, pakuotes, padarant jas kuo labiau neutralias – tam liko metai.

Taip norime ne tik maksimaliai apsaugoti vaikus nuo impulsyvių pirkimų, bet ir padėti tėvams sveikiau maitinti savo vaikus“, – sako „Lidl Lietuva“ rinkodaros departamento vadovė Kristina Mažeikytė.

Ryškios spalvos tarsi šventė pakuotėje

Anot psichologės V. Navickės, vaikus stipriau paveikia lengvai atpažįstami, žinomi veikėjai ar personažai, sutinkami animaciniuose filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose ir kitur.

Todėl jie automatiškai linksta prie tokių prekių, o ne pakuočių su tiesiog ryškia spalva.

Panagrinėjus sveikatai nepalankaus maisto reklamas, orientuotas į mažus vaikus, pašnekovė įžvelgia vadinamąjį „vilko avies kailyje“ fenomeną:

„Iš vienos pusės atrodo, kad tai – tik reklama, tačiau ji formuoja socialinių normų suvokimą, pasirinkimus ir vartojimo įpročius.

Nestebina, kad nemaža dalis vaikams skirto informacinio rinkodaros srauto orientuota būtent į saldumynus, tad ir pasidaro sunku jų nenorėti.“

V. Navickė taip pat teigia, kad nepirkti saldumynų ir kito sveikatai nepalankaus maisto –beveik neįmanoma, nes vos įžengus į parduotuvę, pirkėjus pasitinka gražūs paveikslėliai, kuriuose pavaizduoti saldumynais besimėgaujantys laimingi žmonės.

Tokio maisto pakuočių spalvos ir formos paprastai yra itin ryškios ir išskirtinės.

„Jei net suaugusiems kartais būna sunku priimti sąmoningus sprendimus, ypač susidūrus su reklama, vaikų sprendimus paveikti – dar lengviau.

Ypač jautria grupe laikomi vaikai iki 8 metų, nes jiems dar sunku suprasti, kad reklamoje gali būti paslėptų intencijų.

Be to, vaikams skirta reklama kuriama vis gudriau, pavyzdžiui, tarsi netyčia įterpiant į mėgstamus animacinius filmukus, kuriuose veikėjai valgo atitinkamus produktus.

Taip jų elgesys paverčiamas kone kasdiene norma ar netgi susižavėjimo šaltiniu“, – sako specialistė.

Anot psichologės, įvairūs tyrimai taip pat rodo, kad vaikams pakanka pažaisti daugiau kompiuterinių žaidimų, kuriuose vienaip ar kitaip vaizduojamas sveikatai ne itin palankus maistas, ir vien dėl to ženkliai išauga jo suvartojimas.

„Visa tai lemia prastėjančią vaikų mitybą ir blogesnius jų sveikatos rodiklius, todėl specialistai rekomenduoja įmonėms mažiau dėmesio skirti saldumynų ir saldžiųjų gėrimų įtaigai bent jau vaikams.

Tačiau, deja, ne visos organizacijos sutinka atsakingai pažiūrėti į šią problemą, o vaikai net ne visada supranta, kas su jais vyksta ir kad jais manipuliuojama. Todėl būtina papildoma pagalba“, – tvirtina V. Navickė.

Pavyzdį turėtų rodyti tėvai, bet ir ne tik jie

Pagalba, pasak psichologės, pirmiausia turėtų ateiti iš tėvų: jiems specialistė pataria tiesiog rodyti tinkamą pavyzdį ir vaikams paaiškinti, kodėl naudinga valgyti daugiau daržovių, kito sveikatai palankaus maisto.

„Tačiau jei patys tėvai bus labiau linkę užkandžiauti tuo, kas vaikams neleidžiama, jie gali sumišti, galvodami, dėl ko verta tikėti suaugusiaisiais, kurie kalba vienaip, bet elgiasi – visiškai kitaip“, – paaiškina pašnekovė.

Vis dėlto tėvams į pagalbą ateiti gali ir išoriniai pagalbininkai, pavyzdžiui, atsakingai besielgiantys prekybininkai.

Siekdama geresnės planetos ir žmonių sveikatos, „Lidl Lietuva“ dar pernai metų pradžioje išplėtė savo įsipareigojimus sveikatai ir aplinkai palankesnės mitybos srityse.

Tarp numatytų tikslų – dar didesnis kiekis sveikesnių ir tvaresnių produktų, atsakinga rinkodara vaikams, augalinių produktų plėtra ir kita.

Bendrovė taip pat yra įsipareigojusi tobulinti savo privačių prekių ženklų produktų sudėtį ir pildyti asortimentą sveikatai palankesniais gaminiais.

Be šių tikslų, prekybos tinklas „Lidl“ taip pat vadovaujasi Pasaulio sveikatos organizacijos kriterijais, kai skirsto produktus į mažiau ir labiau sveikatai palankius.

Jie apima maisto produktų energinę vertę, riebalų, cukraus, druskos, pridėtinių saldiklių kiekį maisto prekėse.