Senjorų sveikatos iššūkiai: daugiau judėti, rūpintis ligų profilaktika

Jų teigimu, profilaktiniai sveikatos patikrinimai gali padėti atrasti lėtines ligas dar prieš pajuntant pirmuosius simptomus, o kasdien bent pusvalandis skirtas fiziniam aktyvumui ir subalansuota mityba – iš esmės pagerinti senstančiųjų gyvenimo kokybę.

„Respublikos gatvės šeimos klinikos“ šeimos gydytojas Karolis Baliutavičius pastebi, kad vyresniame amžiuje dažniau skundžiamasi sąnarių skausmu, kraujagyslių ligomis.

„Dalis problemų, tokių kaip svyruojantis kraujo spaudimas ar kitų lėtinių ligų nusiskundimai, senjorus vargina ištisus metus. Tačiau atvėsus orams suintensyvėja sąnarių skausmai, pablogėja astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos kontrolė, kadangi vėsus, vėjuotas ir lietingas oras provokuoja kosulį, dusulį“, – sako K. Baliutavičius.

Gydytojui antrina ir BENU vaistininkė Loreta Tamošauskienė, kurios teigimu, atšalus orams senjorams aktualiausios problemos yra padažnėjusios virusinės, ypač viršutinių kvėpavimo takų, infekcijos, vadinamosios peršalimo ligos, gripas.

„Keičiantis oro temperatūrai, atsiradus didesnei drėgmei taip pat yra pastebimi judamojo aparato pažeidimų ir lėtinių ligų paūmėjimai. Metų eigoje senjorus gana dažnai kamuoja ir akių sausumo, virškinamojo trakto problemos: vidurių užkietėjimas, skrandžio skausmai“, – pasakoja vaistininkė.

Anot L. Tamošauskienės, pagrindiniai patarimai, norint kaip įmanoma ilgiau apsisaugoti nuo peršalimo, metai iš metų išlieka tie patys: rankų higiena, pakankamas fizinis aktyvumas, sveika ir subalansuota mityba, kaip pagrindinis natūralus vitaminų ir mineralų šaltinis, vakcinacija bei tinkama esamų lėtinių ligų kontrolė.

Profilaktinių patikrinimų svarba

Nepaisant to, kad su amžiumi natūraliai mažėja žmogaus fizinės ir psichinės galimybės bei išauga įvairių ligų rizika, šeimos gydytoją džiugina besikeičiantis senjorų požiūris į patį senėjimą. Pasak jo, vis daugiau Lietuvoje gyvenančių senjorų nori gyventi kokybišką, visavertį gyvenimą ir ima pasitikėti šiuolaikine medicina, kuri gali padėti jiems išspręsti dalį problemų, o likusias sukontroliuoti, jog netrukdytų gyvenimo kokybei.

„Svarbu, kad senjorai nepamirštų reguliariai tikrintis sveikatą – profilaktiniai sveikatos patikrinimai gali padėti atrasti lėtines ligas prieš pajuntant pirmuosius simptomus ir užkirsti kelią jų komplikacijoms“, – viliasi K. Baliutavičius.

Pasak BENU vaistininkės, dažniausiai senjorai puikiai žino savo negalavimus, jų priežastis, tačiau kai kuriuos nusiskundimus yra sunkiau išspręsti vien dėl to, kad nėra lengva juos įtikinti laikytis tam tikro vaistų ar maisto papildų, mitybos, fizinio aktyvumo režimo.

„Vaistinėse su senjorais neretai bandome susidėlioti planus, kurie jiems pagelbėtų. Jei nepavyksta ar matome, kad problemos sprendimas peržengia mūsų kompetencijos ribas, nukreipiame pas gydytoją. Senjorai tikrai rūpinasi savo sveikata, linkę labiau išklausyti patarimų, neskuba ir nemano, kad viena piliulė padarys stebuklą. Jiems tik reikia pagalbos, palaikymo, padrąsinimo, kad būtų kažkas artimas šalia ir padėtų laikytis numatyto gydymo plano ar ligų prevencijos“, – teigia L. Tamošauskienė.

Vaistininkės įsitikinimu, svarbu yra tiksli, aiški, mokslu pagrįsta informacija apie vaistinius preparatus, negalavimų priežastis, profilaktiką (pavyzdžiui, skiepus), kad nekiltų abejonių, klaidingo supratimo ar interpretacijų. 

Senjorai neturėtų užmiršti fizinio aktyvumo

Šeimos gydytojas tikina, kad judėjimas taip pat daro nemenką įtaką pagyvenusių asmenų gyvenimo trukmei ir kokybei. Anot K. Baliutavičiaus, fizinis aktyvumas ne tik padeda sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir mažina osteoporozės grėsmę, padeda ilgiau išlaikyti judrumą ir gerą nuotaiką.

„Kasdien būkite fiziškai aktyvūs bent 30 minučių. Tai gali būti vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai, pasivaikščiojimai, šokiai ar kita mėgstama veikla. Nepamirškite išsimiegoti – kasdien reikia bent 7 valandų nepertraukiamo miego“, – pataria šeimos gydytojas.

Medikas atskleidžia, kad senjorų sveikatai svarbu laikytis ir visavertės mitybos principų. Dėl prastų mitybos įpročių gali pasunkėti jau esami negalavimai, padidėti kvėpavimo, virškinimo ir širdies ligų rizika. Netaisyklinga mityba taip pat silpnina imuninę sistemą ir taip didėja infekcinių ligų rizika.

„Gerkite pakankamai vandens. Vartokite mažiau gyvulinės kilmės, daugiau vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų, bent kartą per savaitę paskanaukite žuvies“, – rekomenduoja K. Baliutavičius.

Anot jo, valgyti patartina ne rečiau kaip 3 kartus per dieną. Rūpinantis savo mityba, vengti sūraus maisto, keptų patiekalų. Atsargus cukraus vartojimas irgi itin svarbus gerai sveikatai.