Šiame Lietuvos rajone sergamumas COVID-19 klaikiai didelis: pirštu bedė į gyventojų elgesį – slapukauja ir meluoja

(9)

Koronaviruso padėtis Lietuvoje nieko gero nežada – epidemiologiniame žemėlapyje juodai nusidažiusios Klaipėda ir Skuodo rajonas. Kodėl COVID-19 situacija taip sparčiai prastėja Vakarų Lietuvoje?

Skuodo rajono meras Petras Pušinskas pripažino, kad jo savivaldybė lyderiauja blogąja prasme. Čia per 14 dienų nustatyti net 584 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Anot mero, didelių viruso židinių rajone nėra, bet situaciją apsunkina tai, kad net ir susirgę žmonės atsisako padėti išsiaškinti viruso kelią. 

„Protrūkių mūsų rajone nėra. Dažniausi susirgimai yra šeimose, kai vienas asmuo suserga ir užkrečia savo artimuosius. 

Deja, būna atvejų, kai COVID-19 liga susirgę žmonės tyčia slepia su kuo kontaktavo. Pas mus rajone dažniausiai tai yra slepiama. Žmonės sako, kad niekur išvažiavę nebuvo, su niekuo nebendravo, o susirgimas yra fiksuojamas“, – pasakojo P.Pušinskas.

Jis pridūrė, kad kovą su virusu įveikti gali padėti tik žmonių sąmoningumas. Anot mero, tai atvejais, kai žmogui paskiriama izoliacija, problemų nekyla. Jos pažeidimai nustatomi retai. P.Pušinskas pasakojo, kad Klaipėdos ligoninėse dėl COVID-19 gydoma 11 Skuodo rajonos saivaldybės gyventojų. „Pasidomėjau, ar jie buvo pasiskiepiję, tai mane informavo, kad nei vienas iš tų 11 pacientų nebuvo pasiskiepijęs“, – ligoninių duomenimis pasidalijo Skuodo rajono meras. 

Jis nedrąsiai pasidžiaugė, kad skiepijimas rajone sukatyvėjęs. Padeda ir šeštadieniais turguje be išankstinės registracijos vykdomas skiepijimas, Nacionalinio kraujo centro organizuojamos akcijos. 

Tačiau P.Pušinskas pridūrė, kad rezultatai kol kas netenkina. Pilnai pasiskiepiję yra beveik 40 proc. Skuodo rajono savivaldybės gyventojų. 

Sergamumas išaugo dvigubai 

„Epidemiologinė situacija Klaipėdos regione išlieka sudėtinga. Praktiškai visose savivaldybėse sergamumo rodikliai viršija šalies vidurkį“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Klaipėdos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Raminta Mitkuvienė.

Ji pastebėjo, kad sergamumas Klaipėdos mieste nuo liepos pabaigos per dvi savaites išaugo dvigubai. 

Paskutiniais duomenimis, Klaipėdos apskrityje registruoti 24 aktyvūs ligos protrūkiai. 4 protrūkiai registruoti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, 1 ugdymo įstaigoje. 

Tačiau, anot specialistės, viruso protrūkių nustatymo efektyvumą pagerino ir prievolė periodiškai testuotis.

„Pastebėjome, kad nuo liepos pabaigos padaugėjo protrūkių įstaigose, kurios susijusios su viešo maitinimo veikla. Tai galėtų būti siejama su tuo, kad nuo liepos 26 d. sprendimo, kad dirbantys viešojo maitinimo sektoriuje, mažmeninėje prekyboje turi periodiškai tirtis ar neserga COVID-19 liga. 

Tai natūralu, kad padaugėja tų atvejų, kai nustatomas susirgimas šių sričių darbuotojams“, – paaiškino R.Mitkuvienė. 

Pasak jos, pagrindinė priežastis, nulėmusi sergamumo kilimą, yra delta atmainos išplitimas. Šis viruso variantas pasižymi didesniu užkrečiamumu. Net 90-95 proc. užsikrėtimo atvejų yra susiję su šia atmaina. R.Mitkuvienė pastebėjo, kad viruso plitimui kelią palengvino ir prasti skiepijimosi rodikliai regione.

„Nemaža dalis gyventojų yra nevakcinuoti, todėl imlūs infekcijos plitimui. Klaipėdos mieste pasiskiepiję yra apie 46 proc. gyventojų. Panaši situacija ir kitose apskrities savivaldybėse. Išskirti galėčiau tik Neringą, kur vakcinuota 94 proc. gyventojų ir Palangos miestą – 60 proc. yra vakcinuota“, – pasakojo R.Mitkuvienė. 

Ji pridūrė, kad geriausiai viruso plitimą sustabdyti padėtų kiekvieno asmeninis supratimas, kad nuo jo elgesio taip pat priklauso, kokia bus epidemiologinė situacija. Todėl žmonės turėtų pasinaudoti mokslo pasiekimu – skiepais, o susirgimo atvejų sutiktų bendradarbiauti su epidemiologais.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder