Siūo moksleivius testuoti privalomai: viskas pasikeistų, jei tėvai turėtų pasirašyti už atsakomybę

Šiuo metu šalyje fiksuojama daugiau nei 1,1 tūkst. COVID-19 protrūkių. Didžioji dalis jų, daugiau nei 800, priskiriami ugdymo įstaigoms.

Siūlo privalomai testuoti moksleivius

Situacijai negerėjant Seimo Laisvės frakcija siūlo imtis griežtesnių pandemijos valdymo priemonių, užtikrinančių, kad kontaktinis ugdymas  nenutrūktų. Pirmadienį vykusiame frakcijos posėdyje buvo aptarta, kokių priemonių imtis, kad tai būtų užtikrinta.

Kaip viena iš svarbiausių priemonių buvo įvardintas moksleivių testavimas. Siūloma moksleivius testuoti privalomai ir tėvų sutikimą, kad jų vaikai būtų testuojami keisti tėvų nesutikimu.

„Mano žiniomis, tik apie pusę testuojasi reguliariai, o rinka šiandien turi įvairių testų sprendimų – pigių, greitų, efektyvių, gana tikslių ir leidžiančių užtikrinti, kad testuotis valstybės lėšomis galėtų visi mokiniai.

Tėvų pritarimą testuotis galėtų pakeisti atsisakymas testuotis, jeigu tokio reikėtų. Manau, kad tai pakeistų požiūrį į patį šį procesą, kad kai mama ar tėtis turi pasirašyti, jog atsisako sutikti, kad sūnus ar dukra būtų testuojamas, ir supranta, kad tai gali vesti į blogėjančią epidemiologinę situaciją ir į nuotolinį mokymą“, – posėdyje kalbėjo Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

Mokyklų vadovai pritaria siūlymui: jeigu netestuojame, kaip židinys yra valdomas?

Tokiai idėjai pritartų ir mokyklų vadovai. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas sako, kad kol kas su visa asociacijos taryba šiuo klausimu nebuvo tartasi, jo asmenine nuomone, testavimas moksleiviams turėtų būti privalomas.

„Elementari logika sako, kad jei trečdalis arba pusė klasės testuojasi, vadinasi, galimybė kuo anksčiau aptikti židinį mažėja. Aš tikrai pritarčiau, aišku, reikėtų įvertinti finansinius pajėgumus, nes testų kiekis būtų didelis“, – tv3.lt komentuoja D. Žvirdauskas.

Pradinukai mokyklose yra testuojami kaupinių metodu, be to, testuotis sutinka didelė jų dalis, tad didelės problemos dėl jų nebūtų. Visų moksleivių privalomas testavimas, pasak D. Žvirdausko galėtų padėti ilgiau išlaikyti kontaktinį ugdymą.

Tačiau gali pasitaikyti tokių moksleivių, kurie mokyklos dėl privalomo testavimo nelankytų. D. Žvirdausko nuomone, į testavimą reikėtų žiūrėti kaip ir paprastą sveikatos patikrinimą,

„Vairuojant automobilį turi praeiti medicininę apžiūrą. Turi eiti į darbą – taip pat turi pasitikrinti sveikatą. Aišku, čia intensyvumas didesnis, bet jeigu turime tokią epidemiologinę situaciją, man atrodo, tikrai tai prisidėtų (prie jos gerėjimo – aut. past.)“ – sako D. Žvirdauskas.

Mokyklų vadovų atstovas nesupranta, kodėl kai kurie tėvai nesutinka, kad jų vaikai būtų testuojami. Testai nėra baisūs, o mėginius pagal dabar galiojančią tvarką gali pasiimti patys vaikai.

„Jeigu tai būtų dūris kur nors į pirštą, į veną, koks nors skausmingas kontaktas… O čia yra paprasto kištuko su vata pakrapštymas nosyje, tai kame čia problema?

Įsivaizduoju, kad jeigu būtų masinis testavimas, galbūt būtų didesnė dalis mokinių, jie būtų greičiau aptinkami, izoliuojami, bet mes tada tikslingiau valdytume pačią pandemiją.

Šiaip ar taip mokyklos yra židiniai, bet būtų geriau, kad židiniai būtų geriau valdomi. Jeigu mes netestuojame, kiek jis yra valdomas?“ – svarsto D. Žvirdauskas.

Vis dėlto pripažįstama, kad priėmus tokį sprendimą, darbo krūviai, tenkantys mokykloms, išaugtų. Testavimas užtruktų ilgiau, reikėtų skirti daugiau pajėgumų, tačiau tam mokyklos, pasak D. Žvirdausko, yra pasirengusios.

Moksleiviai privalomam testavimui irgi pritartų

Moksleivių nuomonė dėl privalomo testavimo skiriasi. Kaip sako Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė, vieningos pozicijos tarp moksleivių nėra – jie susiskaldę į dvi stovyklas.

Vieni testuotis sutinka ir tai daro, kiti testavimuisi priešinasi.

„Asmeniškai aš palaikyčiau tokią idėją (kad moksleiviai būtų privalomai testuojami – aut. past.). Matome, kad susirgimų atvejų sparčiai didėja, testavimas galėtų užtikrinti, kad kontaktiniu būdu mokomasi būtų saugiai“, – tv3.lt teigia K. Pralgauskytė.

Priežastys, kodėl moksleiviai nenori testuotis yra įvairios. Pasak moksleivių atstovės, viena iš pagrindinių yra dezinformacijos kiekis internete. Taip pat, požiūris į testavimą gali ateiti ir iš šeimos.

Jei testavimas moksleiviams taptų privalomas, K. Pralgauskytė neatmeta galimybės, kad dalis moksleivių pradėtų mokyklos nebelankyti.

„Verta pripažinti, kad iki 16 m. mokytis yra privaloma ir tai turėtų užtikrinti tėvai, nes yra pasirašomos mokymosi sutartys. Tad nuoširdžiai viliuosi, kad tokio scenarijaus išvengtume“, – sako K. Pralgauskytė.

Lukošius: „Jeigu tai įmanoma, mes linkę tai padaryti artimiausiu metu“

Laisvės frakcijos posėdyje pirmadienį dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Julius Lukošius. Jis teigė, kad šiuo metu klasėse mokosi apie 99 proc. visų Lietuvos moksleivių.

Ministerijos duomenimis, savanoriškai testuojasi apie 48 proc. visų Lietuvos moksleivių. Kanclerio teigimu, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose testuojasi didesnė moksleivių dalis, tačiau kai kur testuojasi mažiau nei pusė.

„Pavasarį turėjome privalomą testavimą kaip sąlygą sugrįžti į mokykla sir matėme, kad tai labai prastai suveikė. Didelė dalis tėvų atsisakė, kad jų vaikai būtų reguliariai tikrinami dėl COVID-19.

Todėl labai didelė dalis klasių liko nuotoliniame ugdyme. Šį rudesnį norėjome parodyti, kad geras pavyzdys užkrėstų likusius, kad vaikai pamatytų, kad tiems, kurie testuojasi, nieko neatsitinka, patys sutiktų, kad jų vaikai būtų reguliariai tikrinami. Tokiu būdu turime 48 proc.“ – posėdyje kalbėjo J. Lukošius.

Kaip sako ŠMSM atstovas, priėmus raudonąjį ugdymo scenarijų, būtų galima svarstyti privalomą kai kurių klasių testavimą arba nuotolinį ugdymą, tačiau kol kas tai nėra svarstoma.

Ministerijos kancleris sako, kad priimant sprendimą dėl savanoriško testavimo, ministeriją konsultavę epidemiologai esą teigė, kad testuojant ir pusę klasės rezultatas turėtų būti juntamas.

J. Lukošius teigė, kad ministerija neatmeta idėjos sutikimą testuotis pakeisti nesutikimu testuotis.

„Čia, matyt, reikia tiesiog su teisininkais iki galo išsiaiškinti, kiek yra įmanoma tokia situacija. Jeigu tai įmanoma, mes linkę tai padaryti artimiausiu metu“, – kalbėjo J. Lukošius.

SAM: testuojasi beveik pusė moksleivių

Laisvės frakcijos posėdyje pirmadienį taip pat dalyvavo Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Jos teigimu, viena doze yra pasiskiepiję apie 30 proc. nuo 12 m. iki 15 m. amžiaus vaikų. Skaičiuojama, kad bendrai šioje amžiaus grupėje imunizacija COVID-19 siekia apie 46 proc.

A. Bilotienės Motiejūnienės teigimu, ministerija yra aptarusi privalomo moksleivių testavimo galimybę. Jei teisininkų išvados leistų priimti tokį sprendimą, pasak jos, ministerija yra pasirengusi jį įgyvendinti.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė, vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad pagrindinis testavimo tikslas yra kuo greičiau aptikti užsikrėtimų atvejus.

Nors tikslas ir turėtų būti testuoti kuo daugiau moksleivių, L. Ašoklienė pabrėžia, kad tuomet matytume ir daugiau užsikrėtimų. Kuomet buvo sprendžiama dėl moksleivių testavimo, pasak L. Ašoklienės, buvo apibrėžta, kad jei testuotųsi bent 30 proc. šalies moksleivių, tai jau būtų laikoma geru rezultatu. Dabar testuojasi beveik pusė, tokio rezultato esą nebuvo tikėtasi.

Statistikos departamento trečiadienio duomenimis, šalies ugdymo įstaigose fiksuojami 818 protrūkiai, su jais siejami 3666 atvejai.