Kodėl vieni vakcinas laiko vienu didžiausių žmonijos išradimų, o kiti - didžiausia XXI amžiaus apgaule? Ar tiesa, kad vakcinos yra farmacijos milžinų aukso kasykla? O gal nesiskiepijantieji rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata?
Skaičiai kalba garsiau už emocijas
Istorikai ir epidemiologai sutaria dėl vieno dalyko - vakcinos yra viena sėkmingiausių visuomenės sveikatos priemonių žmonijos istorijoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, kasmet vakcinos pasaulyje išgelbsti apie 3,5–5 milijonus gyvybių. Raupai buvo liga, nuo kurios per šimtmečius mirė šimtai milijonų žmonių. Šiandien jie yra visiškai išnaikinti. Poliomielitas daugelyje pasaulio valstybių tapo retenybe, o tymai, difterija ar stabligė ten, kur vakcinacijos apimtys išlieka aukštos, beveik nebekelia grėsmės.
Tačiau vos tik sumažėja skiepijimo apimtys, ligos grįžta. Pastaraisiais metais Europoje fiksuojami tymų protrūkiai būtent tuose regionuose, kuriuose sumažėjo vaikų vakcinacija.
Tai primena paradoksą - kuo geriau veikia vakcinos, tuo mažiau žmonės prisimena ligas, nuo kurių jos saugo.
Kodėl skiepai tapo sąmokslų karaliais?
Pandemijos metais vakcinos atsidūrė informacinio karo epicentre. Socialiniai tinklai tapo idealia terpe emocingoms istorijoms, kurios neretai sklinda greičiau nei moksliniai tyrimai.
Populiariausios sąmokslo teorijos:
- vakcinos esą skirtos visuomenei kontroliuoti;
- jose neva slepiami mikroschemų implantai;
- vakcinos keičia žmogaus DNR;
- vakcinos sukelia nevaisingumą;
- pandemija buvo sukurta tam, kad farmacijos bendrovės uždirbtų milijardus.
Didžioji dalis šių teiginių buvo daugybę kartų tikrinta nepriklausomų mokslininkų ir nerado jokio patvirtinimo.
Tačiau psichologai pastebi, kad sąmokslo teorijos dažniausiai klesti ne tada, kai trūksta informacijos, o tada, kai žmonės praranda pasitikėjimą institucijomis.
Kodėl visuomenė taip susiskaldė?
Skiepai šiandien reiškia daugiau nei mediciną. Vieni juos mato kaip solidarumo aktą - apsaugą ne tik sau, bet ir silpniausiems visuomenės nariams.
Kiti vakcinaciją vertina kaip asmens laisvės klausimą. Pandemijos metu dalyje valstybių taikyti ribojimai, galimybių pasai ir privalomi skiepai tam tikroms profesijoms dar labiau sustiprino nepasitikėjimą.
Sociologai pastebi, kad ginčai dėl vakcinų dažnai tampa platesnių visuomenės konfliktų atspindžiu - pasitikėjimo valdžia, žiniasklaida, medicina ar tarptautinėmis organizacijomis išbandymu.
Ar vakcinos yra panacėja?
Ne. Tai bene svarbiausias dalykas, kurį pabrėžia infekcinių ligų specialistai.
Jokia vakcina nesuteikia 100 proc. apsaugos. Žmogus ir po vakcinacijos gali užsikrėsti, tačiau daugeliu atvejų liga būna lengvesnė, gerokai sumažėja hospitalizacijos ir mirties rizika.
Vakcinos nėra stebuklingas skydas nuo visų ligų. Jos yra viena iš prevencijos priemonių, kartu su higiena, sveika gyvensena, ankstyva diagnostika ir gydymu.
Kuo rizikuoja nesiskiepijantieji?
Rizika priklauso nuo konkrečios ligos. Jeigu visuomenėje vakcinacijos lygis aukštas, tikimybė susidurti su infekcija mažesnė. Tačiau sumažėjus kolektyviniam imunitetui atsiranda protrūkiai.
Didžiausią riziką patiria:
- kūdikiai, kurie dar negali būti paskiepyti;
- vyresnio amžiaus žmonės;
- pacientai po transplantacijų;
- sergantieji onkologinėmis ligomis;
- žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Būtent dėl jų kolektyvinis imunitetas laikomas vienu svarbiausių visuomenės sveikatos principų.
Ką sako ekspertai?
Infektologai pabrėžia, kad kiekviena vakcina prieš registraciją pereina ilgus klinikinius tyrimus. Vėliau jos saugumas stebimas dar daugelį metų: registruojami šalutiniai poveikiai, analizuojami milijonai vakcinuotų žmonių duomenų.
Specialistai neslepia, kad šalutinis poveikis egzistuoja. Dažniausiai pasitaiko paraudimas injekcijos vietoje, karščiavimas ar nuovargis. Labai retos komplikacijos galimos, tačiau jų rizika paprastai būna daug mažesnė nei pačios ligos sukeliamos komplikacijos.
O ką sako vakcinų skeptikai?
Vakcinų kritikai dažniausiai kelia kelis pagrindinius argumentus.
Pirmasis yra įsitikinimas, kad farmacijos bendrovės uždirba milžiniškus pinigus, todėl esą negalima pasitikėti jų finansuojamais tyrimais.
Antrasis - ilgalaikis kai kurių naujų vakcinų poveikis neva nėra pakankamai ištirtas.
Trečiasis - žmogus turėtų pats spręsti, kokią medicininę intervenciją pasirinkti. Dalis skeptikų taip pat pabrėžia natūralaus imuniteto svarbą.
Ekspertai atsako, kad kritiškas požiūris į mokslą yra normalus, tačiau sprendimai turėtų būti grindžiami ne pavienėmis istorijomis socialiniuose tinkluose, o didelės apimties moksliniais tyrimais, kuriuose dalyvauja šimtai tūkstančių ar milijonai žmonių.
Gintariukų skalė
Teiginys Nr. 1
„Skiepai yra didžiųjų farmacijos kompanijų pagrindinis pelno šaltinis.“
Įvertinimas: 1 iš 5 gintariukų.
Farmacijos bendrovės iš vakcinų tikrai uždirba. Pandemijos metu kai kurios jų gavo rekordinį pelną. Tačiau finansinėse ataskaitose matyti, kad daugumos didžiųjų farmacijos bendrovių pagrindines pajamas generuoja ne vakcinos, o vaistai nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, autoimuninių ligų bei kiti ilgalaikio vartojimo preparatai. Todėl teiginys, kad vakcinos yra pagrindinis jų verslas, nėra teisingas.
Teiginys Nr. 2
„Skiepai nėra panacėja, o noras kontroliuoti visuomenę.“
Įvertinimas: 2 iš 5 gintariukų.
Pirmoji teiginio dalis teisinga- vakcinos iš tiesų nėra panacėja. Tačiau antroji dalis, kad jų tikslas yra visuomenės kontrolė, neturi patikimų mokslinių įrodymų.
Pandemijos metu taikytos įvairios visuomenės sveikatos priemonės iš tiesų sukėlė diskusijų apie žmogaus teises ir valstybės galias, tačiau tai nėra įrodymas, kad vakcinos buvo sukurtos kontrolei. Todėl bendras šio teiginio vertinimas išlieka žemas.
Ką daryti žmogui, kuris vis dar abejoja?
Specialistai siūlo neskubėti sprendimo priimti remiantis socialinių tinklų įrašais ar emocingais vaizdo įrašais. Vertėtų pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, įvertinti individualią sveikatos būklę, amžių, lėtines ligas ir rizikos veiksnius.
Svarbu žinoti ir tai, kad skirtingos vakcinos nėra vienodos - kiekviena jų turi skirtingą naudą ir galimą riziką. Svarbiausia yra sprendimą priimti turint kuo daugiau patikimos informacijos.
Pabaigai
Vakcinų tema greičiausiai dar ilgai išliks viena karščiausių visuomenės diskusijų.
Vienoje pusėje yra dešimtmečius kaupti moksliniai duomenys ir milijonai išgelbėtų gyvybių. Kitoje - nepasitikėjimas institucijomis, asmeninės patirtys ir baimės, kurias sustiprina socialinių tinklų algoritmai.
Galbūt didžiausia šios istorijos pamoka yra ne tai, kad visi privalo mąstyti vienodai. O tai, kad svarbiausius sprendimus apie savo sveikatą verta grįsti patikimais įrodymais, o ne garsiausiai skambančiais šūkiais. Nes tarp mokslo ir sąmokslo kartais tėra vienas paspaudimas telefone, tačiau jo pasekmės gali būti labai realios.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą