Skrandžio ir žarnyno endoskopiniai tyrimai: ką apie juos reikia žinoti

Šių tyrimų dėka galima diagnozuoti net menkiausius stemplės, skrandžio, dvylikapirštės ir storosios žarnos pakitimus ir sėkmingai juos gydyti. Apie gastroenterologinius tyrimus, o taip pat apie tai, kodėl svarbu juos atlikti laiku ir visai neverta jų bijoti, pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojai gastroenterologai Gabrielė Sodeikienė ir Andrius Kederys.

Dažniausiai gastroenterologinių ligų diagnostikai atliekami tyrimai

Pasak A. Kederio, dažniausiai gastroenterologinių ligų diagnostikai atliekama gastroskopija (kitaip – ezofagogastroduodenoskopija) ir kolonoskopija. Šių tyrimų metu tiriamas viršutinysis (stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna) ir apatinysis (storoji žarna ir plonosios žarnos pradinė dalis) virškinamasis traktas. Plonosios žarnos ištyrimui atliekama kapsulinė endoskopija.  

„Skrandžio, virškinamojo trakto ir storosios žarnos tyrimai atliekami naudojant specialiai šiam tyrimui pritaikytus lanksčius optinius prietaisus – endoskopus, todėl jie vadinami endoskopiniais. Atliekant šiuos tyrimus iš vidaus apžiūrima gleivinė, įvertinama, ar joje nėra pažeidimų. Endoskopiniai tyrimai gali būti pasitelkiami ir norint įvertinti pakitimus gydymo eigoje ar paimti mėginius histologiniam ištyrimui. Tiek viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopijos, tiek kolonoskopijos metu gali būti atliekamos ir gydomosios procedūros: polipų šalinimas, kraujavimo sustabdymas, kraujuojančių hemangiomų elektrokoaguliacija, kasos pseudocistų drenavimas ir kt.“, – pasakoja G. Sodeikienė.

Simptomai, įspėjantys, kad reikia atlikti endoskopinį tyrimą

Andrius Kederys sako, kad virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopiją reikėtų atlikti esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams skrandžio srityje, neaiškios priežasties pykinimui ir vėmimui, virškinimo problemoms, pilvo pūtimui, kraujavimui, mažakraujystei, svorio kritimui, apetito stokai.

Kolonoskopijos tyrimas atliekamas esant kraujavimui per išangę, viduriavimui (su ar be kraujavimu), mažakraujystei, tuštinimosi sutrikimams – vidurių užkietėjimui,  užsitęsusiam arba naujai atsiradusiam viduriavimui, tuštinimuisi su kraujo priemaiša, nepilno pasituštinimo pojūčiui, svorio kritimui. Kolonoskopija gali būti atliekama ir profilaktiškai pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. 50–74 metų asmenims, atlikus slapto kraujo išmatose testą ir gavus teigiamą rezultatą, būtina atlikti kolonoskopiją. Dėl šio testo atlikimo reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

„Taip pat nereikėtų pamiršti su gydytoju aptarti šeimyninę ligų anamnezę apie artimųjų onkologinius susirgimus, diagnozuotus polipus skrandyje ar storajame žarnyne. Onkologinis procesas, ypatingai storajame žarnyne, dažniausiai neprasideda staiga – pirmiausiai atsiranda polipas, iš kurio per keletą metų gali išsivystyti karcinoma. Endoskopinių tyrimų metu šiuos polipus galima laiku pastebėti ir išvengti grėsmingų ligų“, – atkreipia dėmesį G. Sodeikienė.

Gydytoja Gabrielė Sodeikienė

Kaip šie tyrimai atliekami ir kaip jiems pasiruošti

Prieš atliekant endoskopinius tyrimus pacientas supažindinamas su tyrimo eiga, informuojamas apie galimus nemalonius pojūčius ir veiksmus, kuriais galima juos sumažinti iki minimumo.

Prieš skrandžio tyrimą 6–8 valandas negalima valgyti, 2–3 valandas – vartoti skysčių. Tyrimas gali būtų atliekamas taikant vietinę nejautrą arba sedaciją. Taikant vietinę nejautrą, siekiant, kad pacientas patirtų kuo mažiau diskomforto, prieš procedūrą į burną purškiamas lidokaino aerozolis. Pacientui atsigulus ant šono, endoskopuotojas jam per gerklę įveda endoskopą į stemplę, skrandį bei dvylikapirštę žarną. Tam, kad endoskopo įvedimo procesas būtų sklandesnis, gydytojas gali paprašyti paciento atlikti rijimo veiksmą. Siekiant, kad apžiūra būtų informatyvi, tyrimo metu pučiamas oras. Tyrimo tikslu atliekama procedūra trunka iki 15 minučių. Jeigu gastroskopijos metu atliekamos gydomosios procedūros, ji gali trukti ilgiau.

„Tam, kad tyrimas būtų atliktas kuo kokybiškiau ir būtų galima kuo geriau įvertinti patologinius pakitimus, jo metu labai svarbus tinkamas paciento nusiteikimas, nesiblaškymas, ramus kvėpavimas ir bendradarbiavimas su tyrimą atliekančiais specialistais“, – pabrėžia gydytoja G. Sodeikienė.

Negalintiems nugalėti nerimo ir baimės bei siekiantiems išvengti nemalonių pojūčių pacientams gastroskopija gali būti atliekama taikant intraveninę sedaciją. Sedacija – tai lengvas paciento užmigdymas medikamentų pagalba, siekiant suteikti jam visišką komfortą ir ramybę. Atvykus endoskopiniam tyrimui, šį nejautros būdą pasirinkusiam pacientui į veną įvedamas kateteris ir suleidžiami trumpai veikiantys vaistai, sukeliantys negilų miegą. Pritaikius sedaciją, pacientas nesirūpina, kas vyksta procedūros metu, o po jos beveik nieko neatsimena. Po tyrimo su sedacija pacientas kelias valandas gali būti kiek mieguistas, tačiau praėjus vaistų poveikiui, paprastai jaučiasi taip, lyg nieko nebūtų buvę. 

Endoskopinius tyrimus atlieka gydytojas gastroenterologas-endoskopuotojas ir jam padedanti slaugytoja. Taikant sedaciją, dalyvauja ir gydytojas anesteziologas.

Kolonoskopijos tyrimas dažniausiai atliekamas taikant sedaciją. Tyrimo metu endoskopas įvedamas pacientui į storąją žarną ir, pučiant orą į žarnyno spindį, įvertinama gleivinė bei jos pažeidimai. Prieš atliekant kolonoskopiją, labai svarbus tinkamas žarnyno paruošimas. 3–7 dienas iki tyrimo rekomenduojama laikytis specialios dietos. Dieną prieš procedūrą turi būti geriami specialūs tirpalai žarnyno išvalymui. Jei kolonoskopija atliekama po pietų,  rekomenduojama pusę tirpalo kiekio išgerti vakare, o kitą pusę – tyrimo dienos rytą. Esant vidurių užkietėjimui, žarnyno valymas gydytojo gali būti paskirtas ir keletui dienų prieš procedūrą. Dieną prieš tyrimą galima gerti skysčius ir lengvai papusryčiauti. Tyrimo dieną pacientas turi būti nevalgęs ir negėręs. Jei pacientui būtina išgerti kokius nors vaistus, tyrimo dienos rytą juos galima užgerti vienu gurkšniu vandens.

Gydytojai pabrėžia, kad nuo žarnyno paruošimo priklauso tyrimo kokybė – nepakankamai gerai išvalytose žarnyno dalyse esantys pakitimai gali likti nepastebėti. Tam, kad tyrimas būtų kuo tikslesnis, kad būtų diagnozuoti ankstyvi priešvėžiniai polipai, būtų galima juos pašalinti ir užkirsti kelią storosios žarnos vėžio išsivystymui, prieš tyrimą būtina laikytis gydytojo nurodymų. Tinkamai paruošus žarnyną ir jį gerai apžiūrėjus neprireiks dažnų pakartotinų kolonoskopijų. Pagal Europos gastrointestinalinės endoskopijos draugijos rekomendacijas, jeigu atlikus kokybišką kolonoskopiją nerandama patologijos, sekantis jos atlikimo laikas po 10 metų.

„Jeigu vartojate vaistus, ruošiantis endoskopiniams tyrimams dėl jų vartojimo pasitarkite su  gydytoju. Siekiant užtikrinti kuo tikslesnę diagnostiką ir išvengti komplikacijų rizikos, jis gali rekomenduoti nutraukti tam tikrų vaistų (veikiančių kraujo krešumą ir kt.) vartojimą“, – primena G. Sodeikienė.

Savijauta po tyrimo

Pasak A. Kederio, atlikus skrandžio tyrimą su vietine lidokaino nejautra, gali būtų jaučiamas gerklės perštėjimas, sunkumas ryjant, galintis trukti iki 30 minučių, dėl tyrimo metu pučiamo oro gali būti jaučiamas pūtimas skrandžio srityje.

Po žarnyno tyrimo dėl likusio oro žarnoje, kuris pučiamas tyrimo metu, gali būtų jaučiamas pilvo pūtimas, gurguliavimas, kartais –  raižymas, tačiau šie pojūčiai greitai praeina.

Kokius pokyčius galima diagnozuoti, atliekant endoskopinius tyrimus

Endoskopinių tyrimų metu galima diagnozuoti uždegiminius, atrofinius pakitimus, opas, polipus, kraujavimo priežastis, onkologinius susirgimus, o taip pat įsitikinti, kad nėra patologijos.

Skrandžio tyrimo metu dažniausiai randami refliukso sukeliami pakitimai stemplėje bei uždegiminiai pakitimai skrandžio gleivinėje arba dvylikapirštėje žarnoje. Žarnyno tyrimo metu dažniausiai diagnozuojami polipai, rečiau – divertikulai, vėžiniai pakitimai, uždegiminės žarnų ligos ir kt. Be vizualinio vertinimo, papildomai yra atliekama biopsija, kuri siunčiama histologiniam ištyrimui.

Gastroenterologinių tyrimų atidėlioti neverta

Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai naudojant specialią modernią aparatūrą patyrusių specialistų ir yra saugūs. Nors kaip visi instrumentinių tyrimų metu komplikacijų gali pasitaikyti, tačiau jų tikimybė – labai maža. Tuo tarpu, šių tyrimų nauda – labai didelė. Endoskopiniai tyrimai pasižymi net net 98–100 proc. diagnostiniu tikslumu ir yra būtini tam, kad laiku nustatyti pakitimus, išvengti užleistų žarnyno ligų, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų.

„Jei vistiek gąsdina galimi nemalonūs pojūčiai, atminkite, kad jų galima išvengti tyrimus atliekant su intravenine sedacija“, – baigdami pokalbį vis dar delsiančius atlikti endoskopinius tyrimus drąsina gydytojai gastroenterologai Gabrielė Sodeikienė ir Andrius Kederys.