Skubios pagalbos skyrius ar šeimos gydytojas: kaip žinoti, kur kreiptis pirmiausia?

Tokiais atvejais reikiamą pagalbą jie taip pat galėtų gauti ir apsilankę pas savo šeimos gydytoją. 

Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“ klinika) šeimos gydytoja Ieva Kasiulevičiūtė pabrėžia, kad į priėmimo skyrių derėtų vykti tik tuomet, kai yra kilusi reali grėsmė sveikatai ar gyvybei, nes kitu atveju gali tekti gerokai palaukti apžiūros, o už suteiktas paslaugas – susimokėti.

„Pacientus galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie pernelyg greitai skuba kreiptis pagalbos, ir tuos, kurie delsia. Pirmieji nerimauja dėl savo sveikatos ir tai visiškai suprantama.

Šiais laikais internete galima rasti daug informacijos apie įvairias ligas, todėl žmonės geriau atpažįsta pirmuosius sunkių ligų simptomus, tačiau svarbu suprasti ir tai, kaip žmogus gali sau padėti namuose – kartais pakanka pasimatuoti kraujospūdį ar išgerti vaistų nuo skausmo.

Delsiančiuosius dažnai į gydymo įstaigą atveža artimieji, susirūpinę jų sveikata. Tokiais atvejais artimųjų dėmesys yra itin svarbus, nes pats pacientas ne visada objektyviai įvertina savo būklę“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Pirmiausia – į savo šeimos kliniką

Pasak I. Kasiulevičiūtės, jei kurį laiką gydantis namuose žmogaus būklė negerėja, iš pradžių naudinga pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Kitu atveju galima paskambinti į registratūrą ir pasiteirauti, ar esant konkretiems simptomams vertėtų vykti į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių.

Priėmimo skyrius turi teisę priimti tik tuos pacientus, kurie atitinka skubios pagalbos kriterijus, o pacientai, kurių būklė neatitinka šių kriterijų, gali būti apmokestinti už suteiktas paslaugas.

„Kartais pagalbos skubumą galima įvertinti tik apžiūrėjus pacientą ir atlikus detalesnius tyrimus, tačiau bet kokiu atveju svarbu, kad žmogus mokėtų suteikti sau pirmąją pagalbą namuose.

Dažnai į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių kreipiamasi vos pradėjus karščiuoti ar pajutus gerklės ar galvos skausmą, net nebandžius išgerti vaistų nuo skausmo ar pasimatuoti kraujospūdžio“, – teigia šeimos gydytoja.

Pasitaiko atvejų, kai pacientai į priėmimo skyrių vyksta tuomet, kai simptomai tęsiasi jau ilgą laiką. Tačiau svarbu žinoti, kad šiame skyriuje teikiama skubi pagalba ir, nesant poreikio pacientą hospitalizuoti, jis bus tiriamas tik dėl ūmių ir gyvybei pavojingų būklių, o ne dėl visų lėtinių ligų, todėl išsami konsultacija ar tikslus gydymo planas nebūtinai bus suteiktas.

Daugelį ligų galima išgydyti namuose

Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės skuba į skubios pagalbos skyrių, yra karščiavimas.

Visgi suaugęs pacientas gali gydytis namuose, o pagalbos verta kreiptis tik tuomet, kai 38,5 laipsnių ir aukštesnė temperatūra išlieka ilgiau nei tris dienas, tarpai tarp karščiavimų neilgėja arba kartu pasireiškia tokie simptomai kaip bėrimai, kosulys ar dusulys.

Karščiuojantys vaikai taip pat daugeliu atvejų gali būti gydomi namuose.

„Tėvams neretai nepavyksta sumažinti vaiko temperatūros dėl netikslios vaistų dozės. Medikamentai skiriami pagal svorį, o ne pagal amžių, pavyzdžiui, paracetamolio dozė yra 15 miligramų, o ibuprofeno – 10 miligramų vienam kilogramui kūno svorio.

Kita dažna situacija – tėvai į priėmimo skyrių atvyksta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai vaikas ėmė karščiuoti.

Jų nerimas suprantamas, tačiau tokiu metu kraujo tyrimai dar neleidžia tiksliai įvertinti būklės ir parinkti gydymo.

Tokiais atvejais geriausia duoti vaistų namuose ir stebėti, ar vaikas mieguistas, kiek skysčių išgeria ir prireikus, pirmiausia pasitarti su savo šeimos gydytoju“, – sako I. Kasiulevičiūtė.

Šeimos gydytoja pasakoja, kad nedidelės čiurnos traumos yra vienos iš dažniausiai pasitaikančių žiemą.

Jei po traumos vis dar galite minti koją ir paeiti, dažniausiai pakanka gydytis namuose: pažeistą vietą šaldyti 15–20 min kelis kartus per dieną, koją laikyti šiek tiek pakeltą, o esant poreikiui vartoti skausmą malšinančius vaistus, pavyzdžiui, ibuprofeną ar paracetamolį.

„Jei paslydę susitrenkėte galvą, svarbu atkreipti dėmesį, ar iš pažeistos vietos nebėga kraujas. Taip pat įvertinti bendrą savijautą, ar nebuvote praradęs sąmonės, nejaučiate pykinimo ar kitų nerimą keliančių simptomų.

Net ir po lengvo galvos sutrenkimo geriausia stebėti būklę bent parą, nes kai kurie simptomai gali pasireikšti vėliau“, – tikina I. Kasiulevičiūtė.

Ką pravartu turėti namų vaistinėlėje?

Kad dalį lengvesnių negalavimų būtų galima saugiai suvaldyti namuose, svarbu turėti pagrindinių priemonių, leidžiančių suteikti pirmąją pagalbą sau ar artimiesiems.

Namų vaistinėlėje verta turėti skausmą ir temperatūrą mažinančių vaistų – ibuprofeno ir paracetamolio – bei skrandžio spazmus slopinančių medikamentų.

Taip pat praverčia rūgštingumą mažinantys ir virškinimą gerinantys preparatai, gerklės skausmą lengvinantys purškikliai ar pastilės.

Namuose naudinga turėti ir kraujospūdį mažinančių vaistų, o apsinuodijimo atvejais – elektrolitų tirpalų bei gerųjų bakterijų.

„Pasitaiko, kad bandydami padėti sau ar artimiesiems žmonės išgeria per dideles vaistų dozes arba vienu metu vartoja kelis namuose turimus preparatus, kurie tarpusavyje nedera.

Naudinga dar prieš susergant su savo šeimos gydytoju aptarti aiškų veiksmų planą – kokius vaistus ir kokiomis dozėmis vartoti atsiradus skausmui ar pakilus kraujospūdžiui“, – dalijasi Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja I. Kasiulevičiūtė.