Žmonės, nuolat patiriantys stresą, greičiau sensta bei yra mažiau atsparūs ligoms. Medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ Oskaro Minkovskio diabeto klinikos medicinos psichologė Laura Digrytė-Šertvytienė pasakos, kad labai svarbu gebėti imtis savikontrolės ir nepasiduoti emocijoms.
„Žmogų sudaro jo kūnas ir psichika: tai yra smegenys, jų veikla bei elgesys ir emocijos. Reikėtų atsižvelgti į visas dalis ir koncentruotis į tai, kad žmonės būtų psichologiškai atsparūs ir atrastų būdus, kaip spręsti sunkumus, susijusius su gyvensena, elgsena, emocijomis“, - kalbės L. Digrytė-Šertvytienė.
Kiekvieno žmogaus organizmas į stresą reaguoja skirtingai. Tai gali pasireikšti kaip viena iš kūno reakcijų, pavyzdžiui, raumenų įtampa, padidėjusiu širdies ritmu, prakaitavimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, ypatingu alkio jausmu.
„Žmonės pasakoja, jog naktį staiga pajaučia impulsą atsikelti iš lovos, nueiti prie šaldytuvo ir pasiimti kažką valgyti, tačiau vėliau suvokia, kad tai tėra impulsas. Pradėjus galvoti, kas su tavimi vyksta, kodėl nori taip elgtis, dažnas prisimena, jog praėjusi diena išprovokavo didžiulę įtampą, stresą ir suvokia, jog tuo momentu gali pabandyti pritaikyti kitus būdus“, - pasakos centro psichologė.
Dažnai žmonės nesusimąsto, kaip jie elgiasi įtampos metu. Vieni ima vartoti alkoholį, kiti ieško medikamentų, treti bando atsiriboti nuo kitų žmonių ir artimų santykių, tačiau dažniausiai žmonės nerimą nesąmoningai bando malšinti maistu, kas išprovokuoja antsvorio atsiradimą.
„Pacientai kartais pasakoja, jog tam tikru gyvenimo metu, pradėję jausti labai didelę įtampą, jie nebežino, ką su tuo jausmu daryti, tuomet pradeda save raminti maistu“, - kalbės L. Digrytė-Šertvytienė.
Psichologė pasakos, jog tokiu atveju žmogus galiausia tampa priklausomas nuo maisto. Tačiau, reikėtų nepamiršti, kad stresą galima įveikti pasitelkus įvairius kitu būdus.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų ir gydytojų sukurtos bei Oskaro Minkovskio sveikatos centre taikomos inovatyvios programos padeda sveikatai žalingą elgseną identifikuoti ir keisti žmogaus įpročius. O būtent tai sudaro sąlygas kontroliuoti kūno svorį, cukrinį diabetą ar kitas ligas.
„Dažnai impulsai kyla labai staiga, kartais nesąmoningai, automatiškai, dėl to mes tiek grupinių susitikimų metu, tiek individualių konsultacijų metu, kalbame apie jų atpažinimą. Tam, kad mes nesielgtume automatiškai, svarbu pastebėti, kaip elgiamės, kokios mintys kyla, koks elgesys aktyvuojasi dėl tų minčių ar tam tikrų jaučiamų emocijų“, - dalinsis psichologė.
Maistas – tai natūralus žmogaus fiziologinis poreikis, tačiau šiais laikais, esant didžiulei maisto pramonės pasiūlai, žmonėms tampa sunku suprasti, kada jie iš tiesų yra alkani, o kada valgo tik todėl, kad jiems skanu.
„Alkio jausmas yra suvokiamas mūsų smegenyse, o prie viso to prisideda ir kita dalis. Kartais renkamės maistą atsižvelgdami į tai, ar mums jis skanus, ar patogu, ar tai siejasi su kažkokiais socialiniais santykiais. - pasakos L. Digrytė-Šertvytien ir pateiks pavyzdžių, kurie žmonėms gali padėti atskirti, ar tai alkio jausmas, ar tiesiog noras suvalgyti kažką skanaus. .
Pasak psichologės, kilus impulsui valgyti, sunku identifikuoti, ar tai yra psichologiniai dalykai, ar fiziologinis alkio poreikis. Specialistė rekomenduos pagalvoti, ar tikrai norite valgyti kažkokį patiekalą, kuris jūsų sveikatai nėra palankus, ar vis dėlto geriau pasirinksite vaisių ar daržovę.
„Jeigu jūs nenorite valgyti obuolio ar salotų, o norite valgyti picą, tai yra signalas, kad tai yra psichologiniai dalykai ir tai nėra alkis. Alkio metu mes dažniausiai nesirenkame, ką valgysime, tiesiog siekiame patenkinti savo fiziologinius poreikius“, - dalinsis psichologė.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą