Lietuvos higienos instituto duomenimis, cukrinio diabeto diagnozę išgirsta vis daugiau šalies gyventojų: 2019 m. iš 1000 gyventojų diabetas diagnozuotas 47,8 žmonėms – net 70 proc. daugiau nei 2009 m., kai 1000 gyventojų teko 28,1 diabeto atvejų.
Netikėta diagnozė išmuša pagrindą iš po kojų
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMU KK) slaugytojos diabetologės Aušros Krivolap, paciento reakcija į diabeto diagnozę dažnai būna panaši į tą, kuri kyla mirus artimam žmogui.
„Dažniausiai pirma reakcija būna šokas, po jo ateina neigimo etapas, kyla pyktis, vėliau – depresija. Kai pacientai dėl diabeto pirmą kartą patenka į stacionarą, slaugytojos diabetologės per pirmąsias dvi savaites susiduria tiek su pacientų šoko būsena, tiek su pykčiu. Prireikus siūlome psichologo pagalbą pačiame stacionare“, – pasakoja A. Krivolap.
Netikėta diagnozė ne vienam apverčia gyvenimą aukštyn kojomis: tenka keisti mitybą, išmokti pasimatuoti ir sekti gliukozės kiekį kraujyje, leistis insuliną, keisti gyvenimo įpročius. Dažną apima nerimas, kyla baimių dėl nežinomybės, kaip toliau reikės gyventi. Prie to prisideda ir daug visuomenėje sklandančių mitų apie diabetą ir jo gydymą.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Endokrinologijos centro slaugytojos diabetologės Violetos Bičkauskienės, prisitaikydami prie gyvenimo su diabetu pacientai daugiausiai laiko užtrunka pažindami save.
„Kiekvienas organizmas skirtingai reaguoja tiek į maistą, tiek į stresą, ligas ar kai kuriuos vaistus, fizinį krūvį, kaitinimąsi pirtyje ar šaltą dušą. Žmogui tenka save pažinti, kokios yra jo organizmo reakcijos į visus šiuos kasdienius dalykus. Deja, nėra vienos taisyklės, kurią kiekvienas pritaikytų visiems gyvenimo atvejams“, – komentuoja V. Bičkauskienė.
Pacientai nepasinaudoja konsultacijomis
Sergančius cukriniu diabetu konsultuoja ne tik endokrinologai ir šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai diabetologai, teikiantys konsultacijas ir mokymus, kaip susidraugauti su visą likusį gyvenimą lydėsiančia liga. Dažniausiai pirmines konsultacijas pacientai gauna stacionare, tačiau ne visais diabeto diagnozės atvejais žmonės ten patenka arba ligoninėje praleidžia vos kelias dienas ir nespėja gauti tinkamų mokymų.
„Pirminei konsultacijai pas slaugytojus diabetologus pacientus siunčia tiek endokrinologai, tiek šeimos gydytojai. Tęstinėms konsultacijoms, kurių metu vykdoma gydymo kontrolė ir padedama pacientui spręsti kilusias problemas, koreguoti mitybą ir atnaujinti žinias, siuntimą gali išrašyti tik šeimos gydytojai. Deja, ne visi pacientai pasinaudoja šia galimybe“, – pastebi A. Krivolap.
Nors slaugytojų diabetologų konsultacijas Lietuvoje reglamentuoja 2008 m. priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, ne visi šeimos gydytojai žino apie teikiamas paslaugas ir ne visada informuoja savo pacientus apie galimybes tokias paslaugas gauti. Šių metų gegužės 1 d. įsigalios Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, reglamentuojantis sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, prieinamumo ir kokybės rodiklių ir jų stebėsenos tvarką. Tikimasi, kad ši tvarka prisidės prie geresnio paslaugų prieinamumo.
Sergančiuosius diabetu konsultuojantys specialistai pastebi, kad ir patys pacientai neretai pritrūksta motyvacijos mokytis – ne visi išnaudoja jiems priklausančias nemokamas dvi tęstines konsultacijas per metus, nors daromos klaidos gali lemti blogą gliukozės kiekio kraujyje kontrolę ar netgi kainuoti gyvybę.
„Dažniausiai pacientams būna sudėtinga paskaičiuoti suvartojamus angliavandenius bei savarankiškai parinkti tinkamą insulino dozę. Tenka jiems priminti, kaip apskaičiuoti insulino kiekį, atsižvelgiant į savo maisto racioną ir fizinę veiklą. Kitiems tenka atnaujinti žinias, kaip koreguoti ilgo veikimo insulino dozes. Pasitaiko atvejų, kai žmonės neteisingai atlieka insulino injekciją, nors tai yra jų kasdienybė jau 20 metų“, – vardija slaugytoja diabetologė V. Bičkauskienė.
Misija – pasiekti pacientą
Pašnekovės džiaugiasi, kad vis dėlto bendradarbiavimas su šeimos gydytojais po truputį auga – bendruose endokrinologams ir šeimos gydytojams skirtuose renginiuose vis dažniau girdisi raginimas nukreipti pacientus slaugytojų diabetologų konsultacijai.
Informacija apie sergantiesiems diabetu skirtas konsultacijas ir mokymus prieinama stacionare, jaunesni pacientai linkę bendrauti ir dalintis socialinių tinklų grupėse. Kiek sunkiau pasiekti vyresnio amžiaus sergančiuosius, kurie nėra aktyvūs internete – jų informacijos šaltiniu dažniausiai būna šeimos gydytojas.
Šiuo metu „Sanofi Lietuva“ vykdomos edukacinės kampanijos „100 metų insulinui. Mūsų tai nestabdo“ tikslas – parodyti, kad cukrinis diabetas netrukdo mėgautis gyvenimu tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, o tinkamai kontroliuojant ligą galima tęsti mėgstamas veiklas, sportuoti ir keliauti. Kampanijos metu vykdomi edukaciniai renginiai, diskusijos specialistams, taip pat kartu su specialistais rengiamas edukacinis turinys, padėsiantis sergantiesiems diabetu ir besigydantiems insulinu geriau suprasti ir valdyti savo ligą.
„Bet kuri iniciatyva, skirta paciento edukacijai, yra naudinga tiek sergantiems, tiek juos gydantiems. Visada džiaugiuosi matydama, kai iniciatyvų imamasi, galvojant apie tai, kas aktualu pacientui ir kaip jam padėti“, – teigia V. Bičkauskienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą