Šis pokytis gali suteikti daugiau galimybių savarankiškai judėti žmonėms, turintiems sunkių judėjimo, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimų, kurių funkcinių poreikių iki šiol neatitiko nė viena iš kompensuojamų judėjimo priemonių. Galutinės kompensavimo sąlygos paaiškės priėmus socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą.
Du neigiami atsakymai nesustabdė
Lietuvos triračių sporto asociacija bėgimo triračio kompensavimo klausimą pradėjo kelti dar 2023 m. sausį. Remdamasi savo bendruomenės patirtimi, organizacija siūlė priemonę įtraukti į kompensuojamųjų judėjimo techninės pagalbos priemonių sąrašą, tačiau pirmasis kreipimasis buvo atmestas.
Po neigiamo atsakymo asociacija aiškinosi, kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia priemonės poreikiui bei naudai pagrįsti. Iš bėgimo triračių gamintojo buvo surinkti atitikties dokumentai, todėl 2024 m. kreiptasi pakartotinai. Vis dėlto ir antrą kartą sulaukta neigiamo atsakymo bei rekomendacijos ieškoti sporto inventoriui skirto finansavimo.
„Šis atsakymas padėjo labai aiškiai pamatyti vieną esminių problemų: bėgimo triratis gali būti sporto inventorius, tačiau tam tikrais atvejais žmogui su sunkia judėjimo negalia jis pirmiausia yra individualiai pritaikyta mobilumo ir techninės pagalbos priemonė“, – sako Lietuvos triračių sporto asociacijos atstovė Rasa Narbuntaitė Rudžionienė.
Pasak jos, būtent tuomet tapo aišku, kad šį skirtumą būtina pagrįsti ne tik bendruomenės patirtimi, bet ir medicininiais, techniniais bei teisiniais argumentais.
„Supratome, kad vien mūsų ryžto ir praktinės patirties nepakanka. Todėl 2025 m. pradėjome bendradarbiauti su nevyriausybine organizacija „European Life Science & Knowledge Institute“ (ELSKI). Ši partnerystė iš esmės pakeitė mūsų galimybes siekti rezultato – padėjo sustiprinti argumentus, geriau orientuotis sudėtinguose teisėkūros procesuose ir nuosekliai atstovauti bendruomenės interesams dialoge su valstybės institucijomis“, – pasakoja R. Narbuntaitė Rudžionienė.
Daugiau nei techninis sąrašo papildymas
ELSKI atstovas, gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov, numatomą sprendimą pirmiausia vertina kaip žmogaus orumo, savarankiškumo ir lygių galimybių klausimą.
„Ilgą laiką buvo manyta, kad triratis yra vien sporto inventorius. Tačiau tai buvo tik nuomonės ir nusistatymai, o ne faktais ir įrodymais pagrįstos išvados. Triratis kaip medicinos priemonė daliai žmonių, turinčių sunkių judėjimo, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimų, galėjo tapti viena iš nedaugelio priemonių, leidžiančių savarankiškai judėti, dalyvauti bendruomenės gyvenime ir kartu su kitais vaikais ar suaugusiaisiais įsitraukti į fizinę veiklą“, – sako A. Rudanov.
Iki šiol kompensavimo sistema apėmė įvairias judėjimo techninės pagalbos priemones, tačiau bėgimo triračio joje nebuvo. Dėl to žmonės, kuriems jau kompensuojamos alternatyvos nėra tinkamos, priemonę turėjo įsigyti savo arba šeimos lėšomis.
„Tai nėra vien techninis dar vieno pavadinimo įrašymas į sąrašą. Tai platesnis požiūrio pokytis – nuo klausimo, kokias priemones valstybė įpratusi kompensuoti, prie klausimo, kokios priemonės konkrečiam žmogui iš tikrųjų reikia jo funkcijoms, sveikatai ir savarankiškumui užtikrinti. Toks požiūris atitinka individualių poreikių vertinimo, įtraukties ir nediskriminavimo principus“, – pabrėžia ELSKI atstovas.
Pasak A. Rudanov, numatomas kompensavimas yra ir reali praktinė pagalba šeimoms. Kol žmogui būtinos priemonės įsigijimas paliekamas tik šeimos finansinėms galimybėms, galimybė judėti ir dalyvauti visuomenės gyvenime priklauso ne vien nuo žmogaus poreikio, bet ir nuo jo šeimos pajamų.
Praktinė patirtis virto konkrečiais pasiūlymais
Siekiant pokyčio, buvo analizuojamas galiojantis techninės pagalbos priemonių reguliavimas ir kitų Europos valstybių praktika, rengiami argumentuoti kreipimaisi, dalyvaujama susitikimuose, darbo grupėse bei komisijose. Institucijoms pateiktas ir konkretus galimo reguliavimo modelis – kuo bėgimo triratis skiriasi nuo sporto inventoriaus, kam jis galėtų būti skiriamas ir kokiais funkciniais kriterijais turėtų būti vertinamas jo poreikis.
„Mes atsinešėme savo bendruomenės patirtį, jos poreikių pažinimą ir ryžtą nenuleisti rankų, o ELSKI – ekspertines teisines ir advokacijos žinias. Ši partnerystė padėjo diskusiją su institucijomis perkelti nuo klausimo, ar tokios priemonės apskritai reikia, prie konkrečių jos skyrimo kriterijų“, – teigia Lietuvos triračių sporto asociacijos atstovė R. Narbuntaitė Rudžionienė.
„ELSKI vaidmuo buvo suteikti procesui ekspertinę ir sisteminę struktūrą. ELSKI nepakeitė Lietuvos triračių sporto asociacijos, žmonių su negalia ar jų šeimų balso. Priešingai – mūsų užduotis buvo padėti jų praktinę patirtį paversti tokia teisine, medicinine ir viešosios politikos argumentacija, į kurią institucijos turėtų atsakyti iš esmės“, – sako A. Rudanov.
Klausimas ilgainiui iš vienos įstaigos administracinio vertinimo buvo perkeltas į platesnį tarpinstitucinį procesą. Jį nagrinėjo Techninės pagalbos priemonių centro ekspertai, Seimo komitetai, Vyriausybės kanceliarija, ministerijos ir Asmens su negalia gerovės taryba.
„Lūžį nulėmė sukaupta praktinė patirtis, teisinis ir mokslinis argumentų sustiprinimas, konkretus siūlomo reguliavimo modelis, partnerystė ir institucijų pasirengimas iš naujo įvertinti anksčiau suformuotą poziciją. Tai buvo ne vien požiūrio pasikeitimas, bet ir aukštesnės kokybės pagrindimo bei dialogo rezultatas“, – teigia A. Rudanov.
Pasak jo, būtent tai ir yra sisteminės advokacijos esmė – siekti ne išimties vienam žmogui ar organizacijai, o bendros ir aiškios valstybės taisyklės visiems žmonėms, atitinkantiems objektyvius funkcinius kriterijus.
Galutinės kompensavimo sąlygos dar nepatvirtintos
Šiuo metu yra gautos dviejų ekspertinių institucijų rekomendacijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsipareigojimas parengti teisės akto projektą. Ekspertų komisija pasiūlė bėgimo triračius į kompensuojamųjų priemonių sąrašą įtraukti nuo 2027 m. sausio 1 d.
Tačiau šios rekomendacijos savaime dar nesukuria žmogui teisės gauti kompensaciją. Praktinį sprendimo įgyvendinimą nulems socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas. Jame turės būti nustatyta, kokiems žmonėms priemonė bus skiriama, kaip bus vertinamas jos poreikis, koks bus kompensacijos dydis ir kokios procedūros bus taikomos.
Numatyta data taps reali tik tuo atveju, jeigu teisės aktas bus priimtas laiku, o valstybės biudžete bus numatytas reikalingas finansavimas.
„Net ir labai geras principinis sprendimas gali tapti sunkiai prieinamas, jeigu kriterijai bus per siauri, susieti tik su keliomis diagnozėmis, jeigu procedūra bus perteklinė arba kompensacijos dydis bus neproporcingai mažas, palyginti su realia priemonės ir jos pritaikymo kaina“, – atkreipia dėmesį A. Rudanov.
Lietuvos triračių sporto asociacija ir ELSKI, bendradarbiaujantys projekte „Triračiu link lygybės ir įtraukties“, toliau stebės teisės akto rengimo bei priėmimo procesą ir sieks, kad galutinė kompensavimo tvarka realiai atlieptų žmonių, turinčių sunkią judėjimo negalią, poreikius.
„Bendruomenei svarbu ne tik tai, kad bėgimo triratis atsirastų kompensuojamųjų priemonių sąraše. Esminis klausimas – ar nustatytos sąlygos leis šią priemonę realiai gauti žmonėms, kuriems ji reikalinga. Todėl laukiame aiškių, žmonių funkcinius poreikius atitinkančių kriterijų ir tokios kompensavimo apimties, kuri šeimoms suteiktų realią, o ne tik formalią pagalbą“, – sako R. Narbuntaitė Rudžionienė.
Rašyti komentarą