Sveikatos priežiūros įstaigų reforma: medicina tuoj liks be gydytojų

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas ironiškai išreiškė užuojautą visiems sveikatos priežiūros įstaigų reformatoriams.

„Kurti šeimos medicinos instituciją prieš tris dešimtis metų tikrai buvo lengviau, nes buvo absoliutus palaikymas tiek iš tuometinės valdančios partijos, tiek iš opozicinių partijų.

Šiuo metu bet kokios reformos Achilo kulnas yra žmogiškųjų resursų trūkumas. Matome, kad žmogiškųjų resursų yra tikrai nedaug: trūksta šeimos gydytojų, trūksta specialistų, trūksta slaugytojų", - Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo gydytojas.

Pasak J.Kalibato, sveikatos centrų kūrimas nepadidins gydytojų skaičiaus, nes dauguma specialistų, pasiekę pensinį amžių, nebenori tęsti darbo reorganizuotose gydymo įstaigose.

„Visuomenė sensta, sergamumas didėja, o gydytojų skaičius didėja labai vangiai. Dalis gydytojų aiškina, kad prasidėjus tokioms sveikatos apsaugos sistemos perturbacijoms, kadangi jau sulaukė pensinio amžiaus, tiesiog išeis į pensiją. Todėl yra pavojus, kad neteksime dalies gydytojų.

O gydytojų ruošimas yra gana ilgas procesas. Šeimos gydytoją parengti užtrunka 10-11 metų. Dalis paruoštų gydytojų tikrai išvažiuos į užsienį. Todėl pagrindinė problema - žmogiškieji resursai", - akcentavo profesorius.

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad siekiant praplėsti šeimos gydytojo komandą, taip pat reikalingi nauji specialistai.

„Tai, kad formuojama šeimos gydytojo komanda, kur ir kineziterapeutas, gyvensenos specialistas, atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas bus, aišku, palengvins šeimos gydytojo gyvenimą. Bet irgi problema - kada mes paruošime specialistus šeimos gydytojo komandai?

Tai tikrai labai ilgas procesas", - pastebėjo J.Kalibatas.

Jis ragina spartinti gydytojų ruošimą, į medicinos studijas priimant kur kas daugiau studentų.

„Aš manyčiau, reikia projektuoti gydytojų ruošimo spartinimą. Aukštosios mokyklos turi priimti kur kas daugiau studentų negu dabar. Jeigu neturėsime tinkamo gydytojų skaičiaus, reforma tikrai nepasieks tikslų", - pabrėžė J.Kalibatas.

Anot jo, jei reforma užsitęs, tarp medicinos personalo atsiras nuovargis, žmonės pradės nebetikėti reforma ir atsiras pasipriešinimas jai.

Profesoriui dėl medikų trūkumo paantrino Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys.

„Dalis gydytojų mato, kad nebegalės dirbti tose viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose ir ruošia kelius, kaip pereiti į privatų sektorių. Privatus sektorius ruošia investicijas ir tai didina perskirstymą", - posėdyje kalbėjo S.Kaktys.

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pripažino, kad personalo trūkumo problema tikrai egzistuoja, tačiau patikino, kad šeimos gydytojų skaičius yra didinamas į rezidentūrą priimant daugiau jaunų specialistų.

„Šiuo metu didinamas šeimos gydytojų skaičius - mano žiniomis, dabar po 80 jų yra priimama kiekvienais metais", - teigė viceministrė.

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė irgi pripažino, kad šiuo metu ypač trūksta gydytojų bei kitų specialistų. Bet ministerija esą jau ėmėsi peržiūrėti medikų ruošimo programų peržiūrėjimo.

„Tikrai matome, kad sveikatos sistemoje trūksta specialistų.

Kalbant apie gydytojų specialistų rengimą, vykdomi pokyčiai tiek dėl programų trukmės peržiūrėjimo, dėl praktikų rezidentūros atlikimo regionuose, taip yra sudaromos galimybės gydytojams rezidentams integruotis į sveikatos sistemą, labiau pažinti regionus", - teigė O.Vitkūnienė.

Pasak jos, siekiant pritraukti gydytojus į Lietuvos regionus, numatomas papildomas finansavimas, kuris bus skirtas savivaldybėms.

„Tam yra numatyta apie 14 mln. eurų, tam, kad galėtume įgalinti savivaldybes įvairiais būdais pritraukti kuo daugiau specialistų ir mažinti netolygumus", - kalbėjo O.Vitkūnienė.