2023 m. žurnale „Advances in Nutrition“ paskelbtame tyrime mokslininkai apibendrino dešimčių stebėjimo tyrimų, kuriuose buvo tiriamas sūrio vartojimas ir sveikata, rezultatus. Jie nustatė, kad tam tikras sūrio kiekis (vidutiniškai 1,5 uncijos per dieną) buvo susijęs su mažesne širdies ligų, insulto ir mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Tai gera žinia sūrio mėgėjams“, – sako Emily Gelsomin, vyresnioji klinikinė mitybos specialistė Harvardo universiteto Massachusetts General Hospital ligoninėje.
Kas galėtų paaiškinti galimą naudą širdies ir kraujagyslių sistemai? Sūrio gamyba apima fermentaciją, kurios metu naudingos bakterijos skaido pieno cukrų (laktozę) ir baltymus, sukurdamos savitus skonio junginius. Kai kurie fermentacijos šalutiniai produktai taip pat turi teigiamą poveikį sveikatai, kuris gali neutralizuoti sūryje esančio natrio ir sočiųjų riebalų poveikį, aiškina ji.
Pavyzdžiui, daugelio sūrių rūšių (tokių kaip Asiago, čederis ir parmezanas) bakterijos skaido pieno baltymus ir sukuria junginius, panašius į plačiai naudojamų kraujospūdžio vaistų, vadinamų AKF inhibitoriais, sudėtį.
Fermentuojant pieno produktus taip pat susidaro vitaminas K, kuris, kaip įrodyta, padeda sulėtinti žalingų kalcio nuosėdų susidarymą širdies arterijose ir vožtuvuose. Muenster, Camembert ir Edam sūriai turi didžiausią vitamino K kiekį.
Tepti, užkandžiauti arba pabarstyti
Vidutinis amerikietis sūrį valgo kartu su rafinuotais angliavandeniais (makaronai su sūriu, grietinėlės sūris ant bandelės) arba mėsa (sūrio mėsainiai, pica su pepperoni). Štai keletas sveikesnių variantų:
ricotta, varškė arba ožkos sūris ant viso grūdo duonos skrudintos, pagardintas supjaustytais vaisiais arba uogiene
cheddar arba šveicariškas sūris su viso grūdo krekeriu arba supjaustytais obuoliais
mėlynas arba feta sūris, sumaišytas su žaliųjų salotų arba vaisių salotomis
parmezanas arba romano, pabarstyti ant keptų daržovių
Sotieji riebalai ir druska
Žinoma, kai kurie sūriai turi šiek tiek mažiau sočiųjų riebalų nei kiti. Mozzarella ir ožkos sūris turi apie 4 gramus sočiųjų riebalų uncijoje, o šveicariško, provolone arba čederio sūrio uncijoje yra apie 5 gramus. Tačiau taip pat ir minkšti sūriai, tokie kaip Brie ir mėlynas sūris, kuriuose, kaip galima manyti, jų yra dar daugiau.
Mėlynieji sūriai, feta sūriai ir parmezanas turi daugiau natrio nei kiti sūriai, tačiau dėl stipraus skonio jie dažniausiai naudojami saikingai ir gali pakeisti dalį druskos, kurią paprastai dedate į patiekalą.
Varškėje taip pat yra nemažai natrio – apie 350–480 miligramų pusėje puodelio porcijoje. Tačiau net 4 % riebumo varškėje yra tik 3 gramai sočiųjų riebalų, be to, ji yra puikus baltymų šaltinis, sako Gelsomin. Vis dėlto ji nerekomenduoja ir nevengia jokios konkrečios sūrio rūšies.
„Nenorėčiau, kad kas nors žiūrėdamas į lentelę, kurioje pateikta įvairių sūrių maistingųjų medžiagų sudėtis, manytų, kad turėtų vengti tam tikrų rūšių. Tie, kuriuose yra šiek tiek daugiau natrio ar sočiųjų riebalų, pavyzdžiui, parmezanas, gali turėti daugiau naudingų fermentacijos produktų„, – sako Gelsomin.
Perdirbtas ‚sūris‘
Vienintelė išimtis yra amerikietiškas sūris, kuris yra ženklinamas kaip“pasterizuotas perdirbtas sūris“, nes jame yra pridėta konservantų ir dažiklių. Jis nebūtinai yra nesveikas, bet greičiausiai neturi tokių naudingų savybių kaip 100 % sūris. Tai pasakytina ir apie pieno neturinčius arba augalinės kilmės „sūrius“, kurių daugelis turi kokosų aliejaus, kuriame yra daug sočiųjų riebalų. Šiuose produktuose taip pat gali trūkti baltymų ir kitų maistinių medžiagų, esančių pieno pagrindu pagamintame sūryje.
Šaltinis: www.health.harvard.edu
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą