„Emocija yra prieštaringa“, – sako advokatas Arūnas Žlioba, ką tik laimėjęs bylą dėl vaiko su negalia, kuriam kineziterapijos metu buvo sulaužytos abi kojos.
Viena vertus, advokatui džiugu, kad Vilniaus apygardos teismas priteisė nukentėjusiam vaikui 18 tūkst. eurų kompensaciją, kita vertus – pikta, kad prieš tai valstybinė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos šeimos skundą atmetė.
„Kai mama kreipėsi į komisiją, ji tiesiog atmetė reikalavimą. Pasakė, kad pats vaikas kaltas. Toks formalistinis požiūris, – stebisi advokatas. – Bet teismas, laimei, žiūri teisingiau, žmogiškiau.“
Kojos vaikui lūžo Kaune veikiančiame privačiame vaikų sveikatingumo ir terapijos centre „RehaTera“, kineziterapeutės Vaigos Kuchtės vedamo kineziterapijos seanso metu, tačiau pagal 2020 metais įsigaliojusį pacientų žalos atlyginimo be kaltės modelį, kompensaciją mokės valstybė per Valstybinę ligonių kasą.
Teigia, kad medikė nereagavo
Pernai liepos 25 dieną devynmetis berniukas atvyko į vaikų sveikatingumo ir terapijos centrą tęsti kineziterapijos. Vasario mėnesį Vokietijoje jam buvo atlikta klubo sąnarių operacija, rugpjūtį turėjo prasidėti reabilitacija.
Šeima, nuolat gyvenanti Vokietijoje, atvyko į Lietuvą, kad vaiko judrumą atkurtų kaip įmanoma greičiau – iki operacijos berniukas galėjo stovėti ir vaikščioti prilaikomas.
Kaip teismui aiškino kineziterapeutė V.Kuchtė, lemtingas pratimas vyko vaikui sėdint ant žemės, nugara atsirėmus į specialistę. Ji buvo apglėbusi berniuką per krūtinę ir naudojo savo kūno jėgą pratimui atlikti.
Pasak kineziterapeutės, devynmetis, kuris yra neverbalus ir negali pasakyti, kada skauda, bandė pasipriešinti sukdamas liemenį į priešingą pusę. Kineziterapeutė tęsė pratimą. Pasigirdo trakštelėjimas – lūžo dešinysis šlaunikaulis.
Vaiko mama teismui teigė, kad kairysis šlaunikaulis galėjo lūžti anksčiau to paties užsiėmimo metu, kai vaikas, avintis specialius ortopedinius batus, buvo verčiamas klauptis ant kelių.
„Kineziterapeutė visiškai nereagavo į vaiko verksmą dėl patiriamo skausmo“, – aiškino ji. Moteris teigė siūliusi nuauti specialius ortopedinius batus, matydama vaiko kančią, tačiau specialistė tęsė užsiėmimą.
Anot berniuko mamos, vaikas su abiejų kojų lūžiais ligoninėje praleido du mėnesius. Kojos buvo sugipsuotos, atsirado gilios pragulos, padidėjo deguonies poreikis, du kartus vaikas sirgo plaučių uždegimu. Kairysis šlaunikaulis sugijo netinkamai, todėl šį rugsėjį Vokietijoje planuojama operacija.
Komisija: žala neišvengiama
Pernai spalį moteris kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Teoriškai ši komisija turėtų padėti pacientams greičiau gauti kompensacijas – nuo 2020-ųjų nebereikia įrodinėti medikų kaltės, pakanka įrodyti, kad žala padaryta ir jos buvo galima išvengti.
Komisija pripažino, kad vaikui padaryta žala, tačiau kovo 24 d. sprendime pažymėjo, kad žala buvo neišvengiama. Komisijos sprendime rašoma, jog trauma įvyko dėl „vaiko netikėto staigaus judesio, kurio kineziterapijos užsiėmimo metu nebuvo galima numatyti ir kontroliuoti“.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis L.S. paaiškino, kad „šiuo konkrečiu atveju, paciento sveikatai atsiradusi žala, atsižvelgiant į Komisijoje gautą medicininę dokumentaciją ir gydytojo eksperto Komisijai pateiktas išvadas, vertinta kaip neišvengiama žala, todėl prašymas dėl žalos atlyginimo netenkintas“.
Pagal įstatymą žala laikoma neišvengiama, jei ji kilo dėl paciento individualių savybių arba ankstesnių ligų, kurių pasekmių nebuvo galima išvengti.
„Mama pajuto tą neteisingumą, pradėjo kaltinti ir valstybę, ir visą pasaulį, – prisimena advokatas A.Žlioba. – Tokios bylos yra nepaprastai sunkios, nes visą laiką yra didelė emocinė įtampa.“
Teismas komisijos sprendimą panaikino
Teismas situaciją įvertino visiškai kitaip. Teisėja Rūta Burdulienė šių metų rugpjūčio viduryje paskelbtame sprendime konstatavo, kad vaiko elgesys buvo nuspėjamas – jis nuo pat pradžių buvo neramus, sunkiai leidosi į kontaktą, o nepasitenkinimą reiškė sukiodamasis. Anot jos, kineziterapeutė turėjo numatyti, kad neverbalus vaikas gali daryti netikėtus judesius.
„2024 m. liepos 25 d. vaikas ne vieną kartą pasipriešino V.Kuchtės jėgos pagalba atliekamam vaiko kūno svorio pernešimo nuo vieno sėdmens ant kito judesiui, pasukdamas liemenį į priešingą pusę“, – rašoma teismo sprendime.
Teismas nustatė, kad „RehaTera“ kineziterapeutės nė karto nepaprašė medicininių dokumentų apie vaiko būklę po klubo sąnarių operacijos.
Pirmojo apsilankymo metu centro įkūrėja ir kineziterapeutė Deimantė Stankevičienė, kuri ir pradėjo dirbti su vaiku, tik žodžiu pasiteiravo apie vaiko sveikatą. Kaip konstatuojama teismo sprendime, V.Kuchtė vaiko sveikatos būkle nesidomėjo, medicininių dokumentų išrašų neprašė, su mama nebendravo, o kineziterapijos pratimus atliko tylėdama.
Teismas nustatė, kad įstaiga ignoravo akivaizdžius rizikos ženklus: vaiko raida atsilikusi nuo gimimo, neseniai atlikta klubo sąnarių operacija, vaikas dėvi specialius ortopedinius batus.
Konkrečios patologijos nenurodė
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Ramūnas Leišys, kurio išvadomis rėmėsi komisija, teigė, kad ilgas nejudrumas keičia kaulų struktūrą. Pokyčių mastas priklauso nuo to, kiek laiko vaikas nejudėjo, kokia buvo kaulų būklė iki traumos, ir nuo individualių savybių.
Tačiau nei gydytojas, nei komisija nenurodė konkrečios vaiko kaulų patologijos, dėl kurios bet koks judesys galėtų sukelti lūžius.
„Nėra duomenų, kad vaikas nuolat patirdavo kaulų lūžius“, – pažymėjo teismas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad kineziterapeutė D.Stankevičienė sėkmingai dirbo su vaiku keturis kartus – liepos 18, 22, 23 ir 24 dienomis. Nelaimė įvyko tik liepos 25-ąją, kai pratimus atliko V.Kuchtė, naudodama savo kūno jėgą.
V.Kuchtė teismui pripažino, kad vaikas pasipriešino ne vieną kartą, o judesys, po kurio lūžo kaulas, nebuvo išskirtinis – nei staigesnis, nei stipresnis už ankstesnius. Kineziterapeutė kalbėjo apie „priešingų jėgų sąveiką“, bet teismas laikėsi kitos nuomonės: matant, kad neverbalus vaikas kartotinai priešinasi, pratimas turėjo būti nutrauktas.
Teismas priteisė vaikui 18 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. „Vaikui padarytos žalos pobūdis ir sunkumas, ilgo gydymo ligoninėje metu patirti nepatogumai ir skausmas, ilgalaikės neigiamos pasekmės vaiko sveikatai sudaro pagrindą“, – rašoma sprendime.
„Teismo sprendimas atstatė pusiausvyrą. Mama pagaliau gali nurimti, nes įtampos buvo labai daug“, – sako advokatas A.Žlioba.
„RehaTera“: tai pirmas toks atvejis
Vaikų sveikatingumo ir terapijos centro „RehaTera“ įkūrėja D.Stankevičienė teigia nežinojusi apie teismo sprendimą, nes byloje dalyvavo tik kaip liudininkė.
„Teisme pateikėme paaiškinimus, o apie tolesnę bylos eigą nebuvome informuoti“, – sako kineziterapeutė.
Ji pripažįsta, kad berniukas į centrą atvyko sunkios būklės. „Vaikas po operacijos Vokietijoje pusę metų buvo nejudinamas, negavo jokios reabilitacijos. Jo būklė buvo sudėtinga, sunku buvo įvertinti kaulų būklę.
Nepadėjo ir tai, kad vaikas turėjo daug baimių, priešinosi prisilietimams. Iš profesinės pusės tikrai ėmėmės visų apsauginių priemonių ir padėčių“, – tikina D.Stankevičienė.
„Dirbu su vaikais, turinčiais sunkias negalias, jau 20 metų. Dauguma specialistų tokios aplinkos išsigąsta – reikia nuolat tobulėti ir turėti gausiai vidinių emocinių resursų“, – sako ji.
Anot pašnekovės, tai yra pirmas toks atvejis centro praktikoje: „Rizika, kad taip nutiks, tokios būklės vaikui buvo, ir, deja, tai nutiko mūsų centre. Po įvykio kiek įmanoma stengėmės padėti – daug bendravome su mama, patarėme dėl vaiko padėčių, priežiūros, siūlėme pagalbą.“
Medikai kol kas negali pasakyti, ar vaikas kada nors galės vėl vaikščioti. Prieš rugsėjo operaciją reikalingas kaulus stiprinantis gydymas – kas tris mėnesius berniukui reikia gulti į ligoninę difuzijoms.
Sprendimas dar neįsiteisėjęs – valstybė turi 30 dienų jį apskųsti.

Rašyti komentarą