The Guardian: Priklausomybė nuo antibiotikų iki 2050 metų gali pražudyti 40 mln. žmonių

Sally Davies įspėja, kad dėl superbakterijų plitimo įprastos medicininės procedūros, tokios kaip chirurgija ar gimdymas, gali tapti itin rizikingos. 

Šiuo metu kasmet dėl antimikrobinio atsparumo miršta apie milijoną žmonių, ir šis skaičius tik didėja. 

Prognozuojama, kad iki 2050 m. mirtys nuo superbakterijų gali padvigubėti, o labiausiai pažeidžiami bus pagyvenę žmonės.

„Naujausi duomenys rodo, kad mažėja vaikų iki penkerių metų amžiaus AMR, ir tai yra gera žinia. 

Vyresnių nei 70 metų žmonių mirtingumas nuo 1990 m. padidėjo 80 proc. 

Tai kelia susirūpinimą“, - pažymėjo Deivis.

Mokslininkai teigia, kad senstant visuomenei vis daugiau žmonių gyvena sirgdami lėtinėmis ligomis, todėl jie tampa labiau pažeidžiami dėl AMR.

Viena iš problemos priežasčių - per didelis antibiotikų vartojimas gyvulininkystėje. 

Beveik 70 proc. visų antibiotikų naudojama gyvulių ligoms gydyti ar jų išvengti, todėl susidaro idealios sąlygos atsparių bakterijų vystymuisi. 

Jos gali plisti per užterštus vandens telkinius, dirvožemį ir net orą.

„Iš esmės mes kišame karvėms, vištoms ir avims antibiotikus kaip pigią alternatyvą augimo stimuliatoriams ar profilaktikai, kad išvengtume ligų plitimo“, - sakė Deivisas.

Situaciją apsunkina ir tai, kad nuo 1980 m. į rinką nebuvo pateikta naujų antibiotikų klasių.

Taip yra dėl mažo finansinio jų kūrimo pelningumo, nes antibiotikai vartojami rečiau nei, pavyzdžiui, vaistai lėtinėms ligoms gydyti.

„Vaistai nuo kraujospūdžio, kuriuos reikia vartoti kasdien, arba vaistai nuo vėžio, kuriuos reikia vartoti kelis mėnesius, farmacijos pramonei duoda daug didesnį pelną. 

Taigi jie neturi paskatų stengtis kurti naujus antibiotikus. Tai tikras galvos skausmas“, - aiškino Deivisas.

Primename, kad superbakterijų problema paskatino mokslininkus ieškoti naujų vaistų arba esamų vaistų alternatyvų. Mokslininkai vis dažniau tiria bakteriofagus.

Šaltinis: focus.ua