Tomas Nikitinas pats susidūrė su išsekimu po to, kai visą savo laiką skyrė darbui, dažnai tam aukojo ne tik miego valandas, bet ir laiką su šeima.
„Daug laiko praleidau tarp darbų, vis kažką veikdamas, tiesiog nekreipiau dėmesio į savo sveikatą. Prieš tai dar sirgau COVID-19 infekcija, kuri mane irgi gerokai išmušė iš vėžių.
Nespėjau net deramai reabilituotis, kai teko vėl prie reikalų kibti. Mano veikla yra susijusi su vadovavimu, turiu porą projektų, kuriuos kuruoju.
Dirbu labai skirtingose sferose: renginių industrijoje, kur naktinis gyvenimas, o dieną susitikimai su klientais, ir įkūriau statybų verslą, dėl kurio taip pat teko įdėti daug pastangų.
Miego valandų buvo labai mažai, o kur dar šeima ir laikas sau“, – apie išsekimą ir pokovidinį sindromą atvirauja vyras.
Pataria nelaukti, kol sugrius sveikata
Po paieškų, kaip ir vėl atsistoti ant kojų, Tomas pasakoja išbandęs infuzinę vitaminų ir mikroelementų terapiją – tai procedūra, kai pacientui sulašinami universalūs arba individualiai pritaikyti kompleksai, aprūpinantys organizmą visais reikalingais vitaminais, skysčiais, elektrolitais ir antioksidantais.
„Iš pradžių man buvo atlikti įvairūs kraujo tyrimai, o tiksliai išsiaiškinus mano organizmo būklę ir jo poreikius, paruošti specialiai man pritaikyti įvairių medžiagų mišiniai, kurie vėliau procedūrų metu buvo sulašinti į veną. Poveikį pajutau ketvirtą savaitę po terapijos.
Mano protas tarsi pradėjo greičiau veikti, reaguoti į tam tikras situacijas. Jaučiausi žvalesnis, oda pradėjo atsigauti. Turiu nemažai problemų dėl miego, tačiau dabar vos pramerkęs akis galiu keltis iš lovos, kai anksčiau niekaip negalėjau prasibudinti – tai pats geriausias efektas, koks tik galėjo būti“, – pasakoja jis.
Šis nutikimas, kuomet nuovargis privertė sustoti ir atsitraukti nuo darbų, Tomą paskatino išeiti iš šio užburto rato ir daugiau laiko skirti sau bei šeimai.
„Reikia planuoti savo dienotvarkę, mokėti pasakyti žodį „ne“, skirti laiką sau, pirmoje vietoje turi būti ne darbas po darbo, o asmeninis gyvenimas. Vos atsigavęs ir pajutęs sugrįžusią energiją, permąsčiau savo gyvenimą ir supratau, kad tai nebegali tęstis.
Nebegaliu gyventi su aptemdytu protu. Tai išgyvenęs, visus paraginčiau pradėti sveikatą tikrintis profilaktiškai, nelaukti, kol ji sugrius“, – kalba T. Nikitinas.
Išsekina intensyvus tempas
Pasak biomedicinos mokslų daktaro, imunologo, klinikos „Vibramedica“ gydytojo Ado Darinsko, su amžiumi kinta visas organizmas, o taip pat ir jo galimybės pasisavinti maisto medžiagas, todėl net ir, atrodo, maitinantis sveikai, kūnui vis kažko trūksta.
„Gamta mūsų „nesukonstravo“ labai ilgam gyvenimui, todėl ir žmogaus virškinimo sistema su amžiumi nuvargsta. Ypatingai tai jaučiasi mūsų geografinėje platumoje, kai maistas nėra visavertis ir oras iš mūsų organizmo labai daug reikalauja.
Todėl prisotinti kūną būtiniausiais elementais ir medžiagomis yra itin svarbu. Tik prieš to imantis derėtų pasitarti su gydytoju, kuris pasakytų, ko tiksliai organizmui reikia“, – pažymi įvairių kompleksų infuzinei terapijai kūrėjas.
Jis tęsia sakydamas, kad dažno mūsų gyvenimo tempas yra labai intensyvus, būtent todėl žmonėms ima trūkti tam tikrų medžiagų, kurias kompensavus, būklė ženkliai pagerėja.
Ir apsinuodijus, ir po sunkių ligų
Infuzinė terapija taikoma po sunkių ligų, ilgalaikio vaistų vartojimo, esant lėtiniam nuovargio sindromui, išsekimui, stipriai sportuojant, jaučiant energijos trūkumą, ji taip pat padeda po apsinuodijimo, vakarėlio, viduriavimo ir virusinių ligų.
„Apsinuodijus dažniausiai vemiama arba viduriuojama, todėl netenkama daug mineralinių medžiagų, o jos pas mus yra kaip elektrą užtikrinantys elementai. Be jų nei širdis plaks, nei kepenys normaliai funkcionuos.
Tuo tarpu vakarėliai sukelia kepenų intoksikaciją alkoholio antriniu metabolitu – aldehidu, kuris yra labai toksiškas ir jeigu jį skaldantys fermentai veikia minimaliai, tai bus labai blogai.
Apsinuodijimo alkoholio metu taip pat prarandamas ir magnis, kas taip pat prisideda prie prastos bendros savijautos“, – sako biomedicinos mokslų daktaras.
Anot jo, virusinės ligos sukelia viso organizmo išsekimą – tiek nuo gausaus prakaitavimo, tiek nuo padidėjusio metabolizmo, todėl būtina kompensuoti prarastus mikroelementus, amino rūgštis ir lipidus.
„Infuzine terapija taikoma įvairioms būklėms – tai gali būti paprasčiausiai bloga savijauta ar net ir nemiga, kuri gali kilti dėl tam tikrų medžiagų trūkumo. Iš savo patirties pastebėjau, kad sportininkai labai dažnai išsenka net patys to nepajusdami“, – teigia A. Darinskas.
Paklaustas, ar infuzinės terapijos negali pakeisti paprasčiausi papildai, jis atsako, kad maisto papildai dažniausiai yra tiesiog tinkamai neįsisavinami.
„Maisto papildus medikai mėgsta vadinti „brangiu šlapimu“, mat organizmas pasiima tik nedidelę jų dalį. Tuo tarpu intraveninė terapija pasižymi beveik šimtaprocentiniu įsisavinimu, nes šiuo atveju vitaminai ir kitos medžiagos patenka tiesiai į kraujotaką“, – aiškina gydytojas.
Jis priduria savo praktikoje pastebėjęs, jog virš 70 proc. pacientų jaučia ženklų pagerėjimą po infuzinės terapijos. Tačiau ji nėra tinkama visiems žmonėms.
„Viena iš pagrindinių kontraindikacijų yra sutrikusi inkstų veikla, mat sulašinamas nemažas kiekis skysčio, o tai, esant inkstų sutrikimui, gali pacientui labiau pakenkti negu padėti.
Taip pat būtina įsivertini ir alergijų rizikas, nes lašinama į veną, o ten yra tiesioginis kontaktas su imuninės sistemos sargais, kurie gali į tam tikras medžiagas sureaguoti priešiškai.
Taip pat procedūrų negalima atlikti turintiems širdies nepakankamumą ar sergantiems onkologinėmis ligomis“, – perspėja A. Darinskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą