Tyrimas parodė, kad tik kas devintas mokinys Lietuvoje yra kasdien fiziškai aktyvus

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doc. dr. Agnės Slapšinskaitės-Dackevičienės, daugėja mokinių, prieš pamokas nepusryčiaujančių, moksleivių burnos higienos įpročiai išlieka prasti, o fizinis vaikų aktyvumas sumažėjo dar labiau.

„Daugėja mokinių, kurie darbo dienomis nepusryčiauja. Ir čia, deja, tendencija yra didesnė tarp mergaičių, kurios dažniau į mokyklą išeina nepusryčiavusios“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė visuomenės sveikatos specialistė.

„Kalbant apie vaisių ir daržovių vartojimą, jis taip yra nereguliarus tarp dviejų trečdalių vaikų. Kai tuo tarpu tikėtumėmės, kad vaikai su amžiumi daugiau turėtų vartoti vaisių. Deja, tendencija yra priešinga, kad vaisių ir daržovių vartojimas retėja su amžiumi“, – pažymėjo A. Slapšinskaitė-Dackevičienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į prastais išliekančius burnos higienos įpročius. Pasak specialistės, reguliariai dantis valosi mažiau negu pusė Lietuvos moksleivių.

„Burnos higienos įpročiai, deja, išlieka pakankamai prasti. Reguliariai dantis valosi mažiau negu pusė Lietuvos moksleivių, tai yra 44 proc. Berniukų burnos higienos įpročiai yra prastesni“, – sakė A. Slapšinskaitė-Dackevičienė.

„Pakitusi tendencija yra ta, kad jaunesnio amžiaus vaikai rečiau valosi dantis. Prieš ketverius metus mes stebėjome priešingą dinamiką, priešingą tendenciją, kad būtent vyresnio amžiaus vaikai rečiau valydavosi dantis. Tai yra gan įdomus naujas trendas“, – pridūrė LSMU specialistė.

Taip pat sumažėjo Lietuvos mokinių fizinis aktyvumas. Kaip pažymėjo A. Slapšinskaitė-Dackevičienė, mergaitės yra mažiau fiziškai aktyvios nei berniukai, todėl, anot jos, į tą reikėtų atkreipti dėmesį.

„Pereikime prie fizinio aktyvumo. Matome, kad 2018–2022, COVID-19 laikotarpiu, deja, bet vaikų fizinis aktyvumas nepadidėjo, o dar labiau sumažėjo ir išlieka stabiliai prastas“, – teigė specialistė.

„Mergaitės yra mažiau fiziškai aktyvios negu berniukai, tai turėtumėme ypatingą dėmesį skirti šiam aspektui. Tendencija ta, kad vaikams augant, jų fizinis aktyvumas nedidėja“, – pridūrė A. Slapšinskaitė-Dackevičienė.

Visuomenės sveikatos specialistė pabrėžė, kad beveik 30 proc. jauno amžiaus moksleivių susiduria su sunkumais užmigti. Tyrimo duomenimis, sunkiau užmigti yra mergaitėms, kurios taip pat dažniau vartoja saldumynus.

„Matome didelį šuolį – daugiau nei kartą per savaitę sunkumus užmigti patiria net beveik 30 procentų mūsų jauno amžiaus moksleivių, ir dažniau mergaitės susiduria su miego sunkumais“, – konferencijoje duomenis pristatė A. Slapšinskaitė-Dackevičienė.

„Kalbant apie moksleivių kasdienį saldainių, šokoladų, saldumynų, gazuotų gėrimų suvartojimą, taip pat galime pastebėti, kad mergaitės visgi linkusios dažniau suvartoti saldumynus. Lietuvos mokiniai dažniau valgo saldumynus ir kiek rečiau vartoja saldintus gazuotus gėrimus“, – pridūrė specialistė.

HBSC tyrimas yra vienintelis vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas Europoje, vykdomas pagal vieningą tyrimo protokolą 51 šalyje. Tai pagrindinė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vaikų sveikatos ir gyvensenos stebėsenos priemonė, vykdoma kas 4 metus.

Lietuvoje šis tyrimas vykdomas nuo 1994 m.