Pasirodė, kad nedidelis temperatūros sumažėjimas organizme suaktyvina ląstelių apsivalymą nuo kenksmingų baltymų.
Pastarųjų sankaupos yra siejamos su senstančiam organizmui būdingomis neurodegeneracinėmis ligomis kaip Hantingtono, Alcheimerio ir kt.
Ankstesni tyrimai rodo, kad numatoma gyvenimo trukmė gerokai išauga sumažėjus kūno temperatūrai, bet buvo neaišku, kaip tai veikia.
Senėjimo procesus tyrinėjanti Kelno mokslininkų grupė atrado vieną iš mechanizmų. Vykstant bandymams, šaltis paveikė proteosomas, baltymų kompleksą, kurio uždavinys - suardyti nereikalingus arba pažeistus baltymus.
Sumažėjus temperatūrai proteosomos šalino tas patologines sankaupas ir neleido joms toliau jungtis, o tai trukdo vystytis smegenų neuronų ligoms.
Tolesni tyrimai parodė, kad veikia proteosomų aktyvatoriai, kuriuos žmogaus organizme koduoja genas PSME3. Jo poveikis švelnino organizmo senėjimo sukeliamus deficitus. Juos suaktyvinti pavyko nežymiai sumažinus temperatūrą, nes staigus ir didelis temperatūros sumažėjimas gyviems organizmams kenkia.
Pagrindiniu savo atradimu komanda įvardija tai, kad proteosomų aktyvumą galima padidinti „įjungiant" genus PSME3 senstančiose ląstelėse.
Metodas gali būti pritaikytas pavojingiems baltymams naikinti nenaudojant šalčio, esant normaliai kūno temperatūrai. Vadinasi, taip galima užtikrinti su senėjimu susijusių ligų profilaktiką ir gydymą.
Mokslininkų manymu remiantis šiuo atradimu gydymas gali būti pritaikytas ir kitoms neurodegeneracinėms ligoms, ir ne tik žmonių, bet ir gyvūnų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą