Tačiau ligoninių vadovai sako, jog džiūgauti per anksti, mat informacija dviprasmiška. „Velnias slypi detalėse“, – sako Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.
Sumokės ir taškas
„40 milijonų viršsutartinių paslaugų apmokėjimo apimtis yra identifikuota. 20 milijonų eurų resursai surasti Valstybinėje ligonių kasoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete.
Likę 20 milijonų eurų bus apmokami iš PSDF rezervo“, – sušauktame neeiliniame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pirmadienį kalbėjo M.Jakubauskienė.
„Viršsutartinių paslaugų apmokėjimas bus užtikrintas. Visi Lietuvos pacientai gali jaustis saugūs, kad jiems reikalingą medicininę pagalbą visose Lietuvos gydymo įstaigose tikrai gaus.
Paslaugos bus apmokamos, kaip yra numatyta prioriteto tvarka“, – susirinkusiems komiteto dalyviams aiškiai dėstė ministrė.
Liko neaišku
Nors komitete nustebta, kad sprendžiant rajoninių ligoninių likimą į posėdį nebuvo pakviesti patys gydymo įstaigų vadovai, Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas tikina, kad jį pakako stebėti ir nuotoliu, kadangi į posėdį susirinkusios galvos turėjo atnešti jau galutinį spendimą.
Vis dėlto žinią, kad už viršsutartines paslaugas bus apmokėta, ligoninių vadovai priima atsargiai.
„Komitete vyko gražūs dalykai, matyti, kad klausimas yra sprendžiamas. Per tiek laiko darbo sveikatos sistemoje pirmą kartą matau tikrą sujudimą.
Jei institucijų vadovai mato tokias galimybes, rezultatu lieka tik pasidžiaugti ir nulenkti galvą. Vis dėlto bijau, kad gera naujiena yra per daug suapvalinta.
Nors sveikatos apsaugos ministrė laikėsi ypač stipriai – apmokėsime ir taškas, ligonių kasų vadovas, priešingai, kalbėjo nerišliai. Jis, ko gero, tame įžvelgia daug rizikos“, – dalinasi akylai komiteto posėdį stebėjęs G.Ramanauskas.
Anot jo, komiteto dalyviams liko neatsakyta dėl rezervo panaudojimo tvarkos, kokiu būdu paralyžiuotas rezervas bus atlaisvintas.
„Finansų ministras į tai žiūrėjo atsargiai, todėl ir kyla įtarimų, kad neturėtume per daug anksti džiūgauti dėl komitete priimtų sprendimų.
Valstybės biudžeto išlaidos negali būti begalinės. Nebuvo pasakyta, kad pinigai bus imami iš vienos kišenės.
Kaip supratau, Finansų ministerija sprendimų, kaip pinigai bus pajudinti iš PSDF rezervo, dar ieškos“, – įžvalgomis dalinosi Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.
Abejonių pilnas ir Šilalės ligoninės direktorius Osvaldas Šarmavičius. „Tikrai sumokės? Nejaugi viską? Tiesą sakant, likau taip ir nesupratęs... Nelabai tikiu. Iš kur jie tuos pinigus trauks? Informacija itin dviprasmiška“, – kalba jis.
Nors žinia, kad gyventojams ateityje bus užtikrintos visos sveikatos paslaugos skamba stulbinamai, G.Ramanauskas sako, jog velnias slypi detalėse. Kaip bus paskirstomi pinigai, apsprendžia finansavimo aprašas.
„Ministrė aiškiai pasakė, kad pirmoje vietoje eina kardiochirurgija, kardiologija, neurologija, insultai, o štai dienos chirurgijos ir dienos stacionaro taip ir nepaminėjo...“ – iš detalių visą paveikslą bandė surinkti Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas.
Laukia, kada pinigai įkris į sąskaitą
„Kiekvieną pavasarį valdžia gąsdina, kad pinigų nėra. Ateina ruduo ir... atriša kapšą. Mums viršsutartinių paslaugų apmokėjimas yra gyvybiškai svarbus.
Turbūt valdžia suprato iš asociacijų, ligoninių direktorių spaudimo, pamatė, kad situacija yra pernelyg rimta, kad būtų galima nekreipti dėmesio.
Vis dėlto mums palengvės tik tada, kai pinigai įkris į sąskaitą“, – kad nėra ko džiaugtis anksčiau laiko, sako Šilalės ligoninės direktorius Osvaldas Šarmavičius.
„Jei sumokės, kam tie stresai, kam statyti kliūtis, kai gydymo įstaigoms yra labai svarbu žinoti, kaip rikiuoti darbus jau metų pradžioje?
Kai mūsų atliekamų paslaugų sutartys viršija trisdešimt ar keturiasdešimt procentų sutartinę sumą, tai yra reikšmingi skaičiai.
Aiškiai matyti, kad tokių paslaugų poreikis yra. Kai kurios paslaugos pas mus viršija beveik penkiasdešimt procentų, bet mums sako, kad geriau planuotume pacientų srautus“, – paslaugų poreikį liudija O.Šarmavičius.
Reikalauja laikytis sutarčių
Abejonę dėl Sveikatos apsaugos ministerijos pozityviai piešiamos sveikatos paslaugų apmokėjimo tvarkos sėja ir Seimo primininkas Juozas Olekas. „Lietuvos sveikatai“ jis aiškina, kad ligoninėse reikalinga nustatyti naują paslaugų teikimo tvarką.
„Visada keliame finansinius klausimus, kaip paskirstyti lėšas, kad žmonės gautų pagalbą, kai jos reikia, ir arčiau gyvenamosios vietos. Siekiame, kad mūsų surenkamos lėšos būtų efektyviai panaudojamos. Negalėčiau šiandien pasakyti vieno konkretaus recepto, ką pakeisti, bet sudarant 2027 metų sutartis reikia pokyčių: peržiūrėti paslaugų leidimo tvarką, perskirstyti jų apimtis, kadangi ne visada efektyviai esame nustatę įkainius arba kvotas. Vis dėlto negalime leisti dirbti be kvotų, nes lėšų yra tiek, kiek jų surenkama. Sutartys su ligonių kasa tam ir skirtos, kad jų būtų laikomasi. Negalima sudaryti sutarčių, o paskui teikti pagalbą, kaip mums atrodo. Nebus taip, kad vienais metais suteikėme daug virškvotinių paslaugų, mums už jas sumokėjo ir tada kitų metų kvotos bus pagal mūsų anų metų virškvotines“, – atliekamų paslaugų tvarką diktuoja J.Olekas.
„Neseniai lankiausi Kaišiadorių ligoninėje: medikai atvyksta iš Kauno, o paskui juos – ir Kauno pacientai. Pirmiausiai jiems reikalinga suteikti kaišiadoriečiams pagalbą, o tik paskui kitiems“, – kritikuoja pašnekovas.
Nepaisant to, jis siūlo rajonines ligonines labiau įgalinti: čia sukurtą infrastruktūrą ir ten dirbančius medikus išnaudoti maksimaliai, o paslaugas teikti pagal gydytojų gebėjimus.
„Gydytojas yra atsakingas – gali čia operuoti ir teikti paslaugą ar ne. Dabar turime dvigubą reguliavimą: ir gydytojus kontroliuojame, ir jų buvimo vietą. Kartais didžiąsias ligonines per daug užkemšame paprastesniais pacientais, kuriems pagalbą galėtume suteikti rajonuose, arčiau jų namų. Mūsų gydytojai aukštos kvalifikacijos, bet negali teikti pagalbos rajonuose, nes toms paslaugoms nėra sudaryta sutarčių su ligonių kasomis. O pacientai yra priversti pagalbos ieškoti centruose. Svarbiausia – specialistų kompetencijos išnaudojimas. Galbūt tada galėtume geriau subalansuoti kvotas, nekalbėdami tiek daug apie virškvotinių paslaugų apmokėjimą“, – kaip sureguliuoti gydymo įstaigų darbą, svarsto Seimo pirmininkas.
Tiesa, PSDF rezervą viršsutartinėms apmokėti atlaisvinęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas „Lietuvos sveikatai“ prasitarė, kad su Seimo pirmininku apie rezervo panaudojimo galimybes nėra kalbėjęs nė sykio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą